Dvidešimt penkių valstybių Europos Sąjungos (ES) narių ir pasirašiusiųjų stojimo sutartis vadovai šeštadienį Romoje pateiks savo šalių požiūrį į Konstitucinės sutarties projektą. Lietuvos poziciją ES Tarpvyriausybinėje konferencijoje pristatys Italijoje su darbo vizitu viešintis Lietuvos Prezidentas Rolandas Paksas.
Lietuva laikosi nuosaikios pozicijos dėl Europos Konstitucijos sutarties projekto, iš esmės jam pritardama, kartu atkreipia dėmesį į tikslintinas vietas. Lietuva yra už tai, kad ES būtų girdimas visų didelių ir mažų valstybių balsas, už kiekvienos valstybės lygiateisišką atstovavimą Europos Sąjungos institucijose, už krikščionybės šaknų paminėjimą ES Konstitucijos preambulėje.
Europos Sąjungos 25 narių ir kandidačių valstybių vadovai derėsis dėl sutarties, kurioje turi būti numatyta kaip bendraus ir dirbs ankstesnės priešės Europos žemyne tam, kad taptų vieningu, gerai suderintu organizmu.
Tačiau geri norai paskatinti ambicingų planų parašyti pirmąją išplėstos Europos Sąjungos, kurioje gyventojų skaičius viršys 450 mln., konstituciją, nereiškia, jog derybos Italijos sostinėje Romoje bus lengvos, nes visos bloko esamos ir būsimos narės yra pasirengusios aktyviai ginti savo interesus.
Iš 105 asmenų, būsimos ES valstybių atstovų, sudarytas Europos ateities konventas birželio mėn. baigė rengti konstitucinės sutarties projektą. Darbas truko 16 mėnesių, o jam vadovavo buvęs Prancūzijos prezidentas Valeri Žiskaras d'Estenas (Valery Giscard d'Estaing). Didžioji dauguma teksto priimtina visoms valstybėms, bet esama ir esminių nesutarimų.
Yra ženklų, rodančių, jog derybos taip vadinamoje Tarpvyriausybinėje konferencijoje Romoje gali būti sudėtingos. keletas valstybių yra pareiškusios apie savo ketinimus siekti kai kurių pakeitimų.
Šešios ES steigėjos - Vokietija, Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Belgija ir Liuksemburgas, o taip pat D.Britanija ir Danija norėtų išsaugoti konstitucijos projektą nepakeistą, bent didžiąją jo dalį. tačiau Lenkija ir Ispanija, nepatenkintųjų balsavimo sistema grupės lyderės, ketina tvirtai siekti savo siūlomų pataisų.
Pagal dabartinį projektą sprendimai daugumoje politikos sričių, išskyrus gynybą, užsienio politiką ir mokesčių klausimus, bus tvirtinami pritarus mažiausiai pusei valstybių narių, atstovaujančių mažiausiai 60 procentų ES gyventojų.
ELTA
