Anot leidinio, jis apie tai perspėjo prieš konferenciją „Land Warfare Europe“.
„Informacinės kampanijos, propaganda ir sabotažas, dronų pasirodymai šalia kritinės infrastruktūros Europoje bei vienkartiniai puolamųjų dronų ir sparnuotųjų raketų įsibrovimai į NATO oro erdvę vyksta kasdien“, – vardija jis.
„Šie įvykiai, kartu su mūsų neigiama istorija su agresyviu kaimynu, verčia mus investuoti į gynybą“, – priduria A. Matutis.
Matutis: atrodo, kad vystymo, įsigijimo ir gamybos ciklai yra per lėti
A. Matutis taip pat atkreipė dėmesį, kad „naujos grėsmės ir technologijos reikalauja prisitaikyti“.
„Ekonominiu požiūriu nėra tvaru kovoti su „Shahed“ tipo dronu naudojant daugiau nei milijoną kainuojančią raketą. Kol susiduriame tik su pavieniais įsiveržimais į NATO oro erdvę, net ir brangios ginkluotės panaudojimas gali atlikti savo funkciją“, – teigė jis.
„Tačiau masinių atakų atveju toks modelis nėra tvarus. Todėl turime investuoti į naujus ir pigesnius būdus kovoti su esamomis grėsmėmis“, – pridūrė A. Matutis.
Anot jo, turime tendenciją perimti Ukrainoje sėkmingai naudojamas ginklų sistemas, technologijas ir taktikas, tačiau „priešininkas prisitaiko taip greitai, kad vos po kelių mėnesių situacija gali būti jau pasikeitusi“.
„Atrodo, kad mūsų vystymo, įsigijimų ir gamybos ciklai taikos metu yra pernelyg lėti“, – pridūrė jis.
Prezidentas apie oro erdvės pažeidimus: dronams galbūt sąmoningai leidžiama nukrypti nuo kurso
Paaiškėjus, kad į Lietuvos oro erdvę įskridęs, o vėliau numuštas objektas greičiausiai buvo nuo kurso nukrypęs rusiškas „Gerbera“ tipo dronas, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog tai nebūtinai yra tiesioginis Rusijos bandymas konfrontuoti su Aljansu. Vis tik, šalies vadovo vertinimu, dronams galbūt sąmoningai leidžiama nukrypti nuo kurso.
„Tokie incidentai, kad ir visai neseniai numuštas dronas, kiti dronai, tai nebūtinai bus Rusijos tiesioginė ataka prieš NATO. Tikriausiai šiame etape rusai tam yra nepasiruošę ir nenori šito. Bet tai gali būti sąmoningai leidžiama dronui nukrypti nuo kurso ir patekti į nebūtinai Lietuvos, bet į Baltijos šalių, Lenkijos teritoriją tam, kad visuomenę palaikyti įtampoje. Tai be jokios abejonės Rusijai yra naudinga“, – LRT televizijai trečiadienį teigė G. Nausėda.
Pasak prezidento, Europoje besikartojantys incidentai yra dar vienas Kremliaus bandymas paveikti labiausiai Ukrainą remiančias valstybes.
„Rusijos elgesys darosi vis agresyvesnis. Tai vis labiau reiškia tam tikrą tendenciją. Nenorėdamos tiesiogiai konfrontuoti su NATO, Rusija stengiasi pulti tas šalis, kurios yra tvirčiausios Ukrainos rėmėjos“, – kalbėjo vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.
Kaip skelbta, antradienio naktį Vilniaus ir Kauno apskrityse dėl pastebėto drono buvo paskelbtas tikėtinas oro pavojus. Vėliau buvo informuota, kad dronas sunaikintas, tikėtinas oro pavojus buvo atšauktas.
Droną numušė iš Aviacijos bazės Šiauliuose pakilę sąjungininkų iš Italijos naikintuvai, jam sunaikinti buvo pasitelkta raketinė ginkluotė.
Nors pagal pirminę informaciją dronas galėjo būti neutralizuotas Alytaus rajone, ties Navasiolkų kaimu, kiek vėliau Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) patikslino, kad jis numuštas ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone.
Dronas į Lietuvos oro erdvę įskrido iš Baltarusijos. Trečiadienį Užsienio reikalų ministerija (URM) dėl incidento įteikė šaliai griežto protesto notą dėl valstybės sienos ir oro erdvės pažeidimo.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino, kad numuštas dronas turėjo sprogmenį. Jis buvo neutralizuotas.
Savo ruožtu prezidentas G. Nausėda sakė, jog antradienio naktį į Lietuvos oro erdvę įskridęs, o vėliau numuštas objektas buvo Rusijos „Gerbera“ tipo dronas, kuris buvo skirtas pulti Ukrainą, tačiau buvo nukrypęs nuo kurso.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
