Vyno mėgėjai perka vyną ir šampaną, kurių vertė bėgant metams gali kilti. Žėrinčių deimantų mylėtojai už retesnius spalvotuosius brangakmenius kloja dešimtis ir šimtus tūkstančių eurų. O mėgstantys meną vis labiau domisi paveikslais ir skulptūromis, kurie ne tik puoštų namų sienas, bet ir turėtų investicinę vertę.
Ekonomistai sako, kad tokios egzotiškos investicijos galėtų sudaryti nedidelę investicinio portfelio dalį ir ragina neužmiršti, jog investuojami pinigai turi būti paskirstyti į įvairias kategorijas.
Geriausiais moterų draugais praminti deimantai gali būti ne tik žavus, akį džiuginantis papuošalas, bet ir investicija. „The Factory Diamonds and Jewellery by Ribas“ salono įkūrėja Dana Ribas sako, kad lietuviai investiciniais deimantais domisi vis labiau.
„Pati geriausia investicija, iš tikrųjų, visame pasaulyje yra labai labai populiarūs, ir reti. Jų yra tik 10 proc. rinkoje iš visų skaidriųjų deimantų“, – teigia „The Factory Diamonds and Jewellery by Ribas“ salono įkūrėja Dana Ribas.
Verslininkė sako, kad investavimo į deimantus mada Lietuvoje pamažu įsibėgėjo dar prieš kelerius metus. Stambesni investuotojai esą labiausiai domisi geltonaisiais deimantais. Kainos svyruoja nuo kelių tūkstančių iki dešimčių tūkstančių eurų, kartais perkopia ir 100 tūkst.
Labiausiai žmonės perka papuošalus su mažesniais deimantais – sau, dovanoms, sužadėtuvėms. Tai taip pat yra investicija, mat šie brangakmeniai, nepaisant kainų svyravimų, bėgant laikui, išlaiko vertę.
Salono įkūrėja sako, kad dabar deimantų rinkoje, kaip ir daugely kitų rinkų, nuosmukis – jų kaina nukritusi. Dėl to mėgstantiems blizgančią prabangą dabar palankus metas investuoti.
„Kinija neperka taip stipriai, ir Amerika, ir kainos labai žymiai pakrito deimantų. Tai pasiūla dabartiniam vartotojui, kuris gali paprašyti gerą kainą nuo karato iki penkių, galima įsigyti deimantus geromis kainomis“, – tvirtina „The Factory Diamonds and Jewellery by Ribas“ salono įkūrėja Dana Ribas.
Pasaulinėje rinkoje deimantų apdirbimas sustabdytas nuo spalio vidurio iki gruodžio, o tai reiškia, kad šių brangakmenių rinkoje artimiausiu metu trūks, o vėliau kainos turėtų stipriai pakilti.
Investuoja į vynus, šampanus
Tiesa, ne vien deimantai yra alternatyvi investicija, už kurią pinigus žmonės kloja ne tik tam, kad stebėtų akcijų biržą ir kylančias vertes bei lauktų piniginės grąžos.
„Viena labiausiai brangusių kategorijų yra šampanai. Jų kainos per metus stipriai šoktelėjo“, – teigia vynų ekspertas Petras Jarašūnas.
Specialistas sako, kad lietuviai vis labiau domisi šiais alkoholiniais gėrimais, perka dėžėmis. Ir esą pagrindinė priežastis – ne tiek finansinė grąža, kiek pats produktas, kuriuo norint galima pasimėgauti.
„Investicija yra todėl, kad tu, net norėtum, gali išgerti, pasimėgauti, su draugais pasidalinti, o jei norėsi – gali gauti finansinę grąžą jį pardavęs“, – sako vynų ekspertas Petras Jarašūnas.
Pašnekovas sako, kad labiausiai brangsta rečiausi vynai ir šampanai. Esą prestižinių vynų ir šampanų gamintojai stengiasi, jog vynas toks taptų: „Retas gėrimas, kurio bus mažiau rinkoje, kas diktuoja, kad yra paklausa į automatiškai kyla kaina.“
„Galima pažiūrėti 2015-2016 metų vynus, kuriuos pardavinėjome – 200 eurų be PVM, dabar kainuoja dvigubai ir trigubai tiek. Yra šampanų, kurių kainos pakilo 3 kartus, yra – kurių pakilo 30 proc., kas irgi neblogai turbūt. Žiūrint į perspektyvą, svarbu pasirinkti gerą produktą“, – teigia vynų ekspertas Petras Jarašūnas.
Kita alternatyva – meno dirbiniai
Dar viena alternatyvi investicija, kuri, anot specialistų, nors ir pamažu, bet įgauna populiarumą Lietuvoje, yra meno dirbiniai. Anot meno fondo direktorės, Lietuvoje atsiranda vis daugiau suinteresuotų menu žmonių, kurie įsigydami nekilnojamąjį turtą ne tik galvoja, kaip jį apstatyti baldais, bet ir kuo puošti savo sienas.
„Todėl dažnai tariasi su meno patarėjais, kurie pataria, kaip įsigyti meno kūrinį, kuris būtų ne tik gražus, bet ir kaip kažkokią investicinę vertę ilgalaikėje perspektyvoje turintis buto atributas“, – tvirtina „Lewben art foundation“ direktorė Ugnė Bužinskaitė.
Lietuvių menininkų kūriniai ne tik tautiečių susidomėjimo objektas, kai kuriais menininkais domisi ir užsienio kolekcininkai. Portale paveikslai.lt galima įsigyti lietuvių tapytų paveikslų ir jų kainų spektras labai platus – nuo šimtų iki tūkstančių eurų.
„Užsienio šalyse stebint aukcionus, galima matyti, kad būna įsigyjami kūriniai, tarkim, už keliolika tūkstančių, ir galiausiai parduodami galbūt už milijonus, bet be abejo tai įvyksta per labai ilgą laikotarpį“, – teigia „Lewben art foundation“ direktorė Ugnė Bužinskaitė.
Lietuvos investavimo kultūra – konservatyvi
Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė tikina, kad alternatyvios investicijos, tokios kaip deimantai, meno dirbiniai, paveikslai, vynai ar, tarkime, mados prekės, gali sudaryti nedidelę investicinio portfelio dalį.
„Reikia apskritai kalbėti apie pačias investicijas ir investavimą, kaip apie procesą, kuris turi būti išskaidytas, diversifikuotas, ir investicijos neturėtų keliauti į vieną kryptį. Tai yra investavimo elementorius, kurio laikytis turėtų kiekvienas besidomintis turto vertės auginimu“, – tvirtina ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Ekonomistė pabrėžia, kad Lietuvoje, palyginti su Europa, investavimo kultūra dar pernelyg konservatyvi. Mat didžiąją dalį – apie 70 procentų finansinio turto – esame linkę laikyti indėliuose arba grynaisiais pinigais, tad šiuo požiūriu esame nutolę nuo Europos Sąjungos, kur gyventojai grynaisiais ir indėliuose laiko tik 40 proc. savo turto.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
