Tėvažudei - jokio pasigailėjimo
Alvidas JANCEVIČIUS
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko padėjėjas 8-5 2621006, 8 652 25241
Tai atsitiko Vilniaus rajono Maišiagalos kaime gilią 2005 metų birželio dvidešimt septintosios naktį.
Vėliau, jau sulaikyta, tada dar nepilnametė, Valerija Pavliun kalta neprisipažino ir pasakojo, kad jos tėvas, esą, dažnai vartojo alkoholį, dėl ko namuose kildavo konfliktai o tėvas neretai mušdavo ją ir motiną. 2004 metais jai sunkiai sužalojęs galvą, dėl ko buvo teisiamas. Tą birželio dvidešimt šeštąją Pikutiškių kaime ji susitikusi keletą pažįstamų, su kuriais gėrė alų. Apie pusę dešimtos vakaro jai paskambinusi motina ir pasakiusi, jog girtas tėvas vėl triukšmauja ir prašiusi kuo greičiau grįžti namo. Draugams pasakiusi, kad važiuoja namo raminti tėvo, ji savo automobiliu išvyko pirma. Iš paskos kitais automobiliais nusekė keletas vaikinų. Nors, V. Pavliun žodžiais, ji jų važiuoti kartu neprašiusi. Tik namo kieme vyrukams prasitarusi, kad tėvas galįs pulti, todėl kartu į namą užėję Ježis Geglis, Artūras Kacilovič ir Vitalijus Buchovskij. Kambaryje neblaivus tėvas gulėjo lovoje.
Taip tragedijos pradžią apibūdino dabar jau nuteistoji V. Pavliun. Ji niekaip nenorėjo pripažinti to, kad, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, pati pasiūlė kartu buvusiems asmenims išvežti tėvą H. P. į mišką ir sumušti. Arba, kaip parodė keletas liudytojų, "kažką daryti, nes vien pokalbis jau nebepadės". Ikiteisminio tyrimo metu ji teigė, esą, tėvas namo grįžęs jau sumuštas, o ji visą dieną bendravusi tik su savo draugu J. Gegliu. Neprisiminė, kad tėvas kada nors būtų ją skriaudęs, neminėjo kad ir motina kada nors būtų kreipusis dėl tėvo elgesio į policiją. Vėliau aiškino, girdi, konfliktas tarp vaikinų ir tėvo įvykęs jų namo kieme, girtas tėvas su metaliniu strypu puolęs pirmas. Pagaliau, pareiškime Vilniaus rajono Policijos komisariato viršininkui teigė būtent ji liepusi tėvui keltis, nutempusi nuo jo antklodę, liepusi rengtis, susirinkti daiktus ir išeiti iš namų.
Pačiai Valerijai ir J. Gegliui prilaikant, A. Kacilovič su V. Buchovskiu prievarta išvedė tėvą iš namo ir pasodino ant J. Geglio automobilio galinės sėdynės. A.Kacilovič ir V.Buchovskij, nieko nelaukdami, pradėjo nukentėjusįjį mušti. Dviem automobiliais kompanija išvažiavo į mišką už trijų kilometrų nuo Maišiagalos. Valerija, rodydama kelią, važiavo pirma. Į J.Geglis automobilį, kur sėdėjo jau sumuštas jos tėvas, ji įsėdo vėliau, po to, kai savo automobiliu įriedėjo į griovį. Kaip matyti iš byloje apklaustų asmenų parodymų, netgi įsėdus V.Pavliun, A.Kacilovič ir V.Buchovskij jos akivaizdoje toliau smūgiavo nukentėjusiajam. Tačiau V.Pavliun, matydama sumuštą ir toliau mušamą savo tėvą, nesiėmė jokių priemonių, kad jam padėtų ar nebeleistų jo mušti.
Kaip rašoma Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje, automobilyje ir miške A. Kacilovič, V. Buchovskij, J. Geglis ir V. Pavliun rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas sudavė ne mažiau 69 smūgių, iš kurių ne mažiau 21 - į galvą. Kiti teisiamieji ir liudytojai parodė, jog pati V. Pavliun inicijavo šį nusikaltimą, savo žieduota ranka sudavė tėvui į veidą ne mažiau penkių smūgių. Mušė net tada, kai H. P. jau nebegalėjo stovėti ir jį J. Geglis laikė jį už nugaros... Nors pati Valerija teisme aiškino tik keletą kartų tėvui paplekšnojusi per veidą, norėdama atgaivinti. Mat, tėvas atrodęs labai blogai.
Po egzekucijos vaikinai įvertė H. P. į automobilio bagažinę ir, parvežę namo, paguldė į lovą. Grįžusi namo apie trečią valandą nakties, Valerija pastebėjo, kad tėvas nebegyvas. Atvykęs J. Geglis iškvietė medikus, pranešė policijai...
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija griežtai įvertino nusikaltėlių "nuopelnus". V. Pavliun ir J. Geglis nuteisti laisvės atėmimu dešimčiai metų. A. Kacilovičiui paskirti septyneri, o V. Buchovskiui - šešeri su puse metų nelaisvės.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija V. Pavliun ir J. Geglis apeliacinius skundus atmetė.
Tada abu nuteistieji parašė kasacinius skundus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, prašydami panaikinti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą jiems nutraukti. V. Pavliun nuomone, nuosprendis dėl jos kaltės pagrįstas vien dviejų nuteistųjų prieštaringais ir subjektyviais parodymais. Jos veika kvalifikuota neteisingai. V. Geglis teigė esąs nepagrįstai nuteistas už nužudymą, o ne už kūno sužalojimą.
Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija pritarė ankstesniųjų teismų sprendimams ir, nenustačiusi juose pažeidimų, nuteistųjų Valerijos Pavliun bei Ježio Geglio kasacinius skundus atmetė.
