Lietuvoje nelegalios kompiuterių programos 2007 metais sudarė 56 proc. visų programų - 1 procentiniu punktu mažiau nei 2006-aisiais.
Nepaisant to, programinės įrangos gamintojų nuostoliai dėl piratinės produkcijos Lietuvoje per metus išaugo penktadaliu - nuo 69 mln. iki 83 mln. litų.
Tai rodo tarptautinės su programinės įrangos piratavimu kovojančios organizacijos „Business software alliance“ (BSA) tyrimas, kurį atliko tyrimų bendrovė IDC.
„Akivaizdu, kad mūsų progresas yra per lėtas, ir ateityje laukia ilga bei atkakli kova su neteisėtos programinės įrangos naudotojais ir platintojais“, - pranešime spaudai sakė BSA atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai“ advokatė Edita Ivanauskienė.
Pasak jos, didžiausią naudą, sumažinus neteisėtų programų naudojimą, pajustų pati valstybė ir visuomenė, nes tuomet šios įrangos gamintojai ir tiekėjai gautų pelno, kurio dalis tenka valstybei.
Latvijoje piratavimo lygis pernai, palyginti su 2006 metais, nepakito ir buvo 56 proc., o Estijoje sumažėjo 1 procentiniu punktu iki 51 procento.
Kitose Baltijos šalyse programinės įrangos gamintojų nuostoliai pernai buvo mažesni nei Lietuvoje: Latvijoje jie siekė 65 mln. litų, o Estijoje - 45 mln. litų.
Tyrimo duomenimis, pernai neteisėtų programų naudojimas sumažėjo net 67-iose pasaulio valstybėse ir tik 8-ose jis išaugo.
Nepaisant to, pernai, palyginti su 2006 metų tyrimo rezultatais, bendras piratinės programinės įrangos naudojimas pasaulyje išaugo 3 punktais iki 38 procentų. Dėl nelicencijuotų programų naudojimo programinės įrangos gamintojai visame pasaulyje pernai negavo 47,8 mlrd. JAV dolerių (107 mlrd. litų) pajamų - 20 proc. daugiau nei 2006-aisiais (88,9 mlrd. litų).
Mažiausiu piratavimo lygiu pernai galėjo pasigirti JAV (20 proc.), Liuksemburgas (21 proc.) ir Naujoji Zelandija (22 proc.).
Tuo tarpu didžiausias, anot tyrimo, jis buvo Armėnijoje (93 proc.), Bangladeše, Azerbaidžane, Moldovoje (po 92 proc.).
Europos Sąjungoje didžiausi piratinės įrangos platinimo ir naudojimo mastai 2007-aisiais užfiksuoti Bulgarijoje ir Rumunijoje (po 68 proc.) bei Graikijoje (58 proc.).
Tyrime dalyvavo 108 valstybės. Jo metu analizuota visa programinė įranga, naudojama asmeniniuose kompiuteriuose, tačiau į analizę nebuvo įtraukta tarnybinėse stotyse naudojama programinė įranga.
