Senkant energijos ištekliams, brangstant pastatų šildymui, Lietuvoje, kaip ir kitose Vakarų valstybėse, populiarėja energiją taupantys projektai. Vienas iš jų - energiją taupančių „pasyvių“ namų (angl. „Passive house“) statyba. Būtent šiam sektoriui pradedami gaminti specialūs mediniai langai.
Nuo vasario naujos kartos langų gamybą pradėjusios įmonių grupės „Hronas“ eksporto padalinio vadovas Gintautas Urbšas sako, kad tai naujiena ne tik langų gamyboje, bet ir šalies energiją taupančių produktų rinkoje.
„Vakarų Europoje „pasyviems“ namams skirti langai netrukus bus priimti kaip standartas. Norėdami neatsilikti nuo rinkos naujovių, pasaulio standartų ir norėdami patenkinti didėjantį taupančių namų statybos bei renovavimo poreikį, pradedame gaminti šį produktą“, - sakė G.Urbšas.
„Tokiam namui skirti langai nuo tradicinių skiriasi tuo, kad jie ypač gerai sulaiko šilumą. Tai yra EURO tipo langas, atsidarantis į vidų. Jis yra ilgaamžis, nes iš lauko pusės jo rėmas yra kaustytas aliuminiu. Stiklo paketo storis – 48 mm, rėmo – 118 mm. Medienos rūšys ir apdailos formos naudojamos tokios pačios, kaip ir standartinių langų. Be to, naujasis langas gali būti naudojamas ne tik „pasyviame“ name. Taip pat galima naudoti plonesnius stiklo paketus“, – teigė įmonių grupės atstovas.
Anot jo, svarbiausias „pasyvaus“ namo principas – pastate išlaikyti šilumą nenaudojant energijos arba naudojant jos labai mažai. Tokiame name šilumą gamina žmonės, šviesos, elektros įrengimai, ypač saulės spinduliai, o, esant papildomam poreikiui, ir kiti energijos šaltiniai.
Europoje „pasyvūs“ namai statomi nuo 1991 m. Pirmieji projektai gimė Austrijoje. Dabar čia statomi „pasyvūs“ kultūros ar rekreacijos objektai, parodų salės, mokyklos, parduotuvės ir kitokie komercinės bei visuomeninės paskirties pastatai. Nuo 2010 m. Austrijoje planuojama statyti tik „pasyvius“ individualius gyvenamuosius namus.
Senos statybos, sovietmečiu statytuose daugiabučiuose vidutiniškai per metus patalpoms šildyti išeikvojama 170 kWh/m² (kilovatvalandžių kvadratiniam metrui), naujos statybos namuose – 70-80 kWh/m², tuo tarpu „pasyviojo“ namo šildymui išeikvojama tik 15 kWh/m², t.y. 11 kartų mažesnės šilumos sąnaudos.
Daugiausiai tokių langų įmonė tikisi parduoti užsienyje, kur yra didesnis poreikis energiją taupantiems namams. Lietuvoje „pasyvaus namo“ tradicijos kol kas žengia tik pirmuosius žingsnius. Tuo tarpu užsienyje pastaruoju metu „pasyvaus“ namo sąvoka apima ir daugiabučių pastatų renovacijas.
