Anykščių regioninio parko specialistai atkreipia dėmesį, kad nors šie paukščiai dar aktyviai medžioja vabzdžius, jų kasdienybėje jau juntamos artėjančių permainų nuotaikos – netrukus prasidės ilga ir įspūdinga kelionė į žiemavietes.
Kodėl būriuojasi kregždės?
Lietuvių tautosakoje kregždės nuo seno buvo laikomos ypatingais paukščiais, nešančiais namams sėkmę ir apsaugą. Mūsų protėviai stebėjo jų elgesį, spėdavo orus, o sparnuočio atvaizdą įamžindavo ornamentuose bei sakralinėje liaudies kūryboje.
Tačiau kregždės žavi ne tik legendomis. Nedidelis, vos keliasdešimt gramų sveriantis paukštis yra tikras skrydžio virtuozas, kurio kūnas ir gyvenimo būdas idealiai prisitaikę prie gyvenimo ore.
Artėjant rudeniui kregždės pradeda ruoštis vienam didžiausių savo išbandymų. Prieš migraciją jos buriasi į gausias sankaupas, o netrukus leisis į tūkstančius kilometrų siekiančią kelionę, kurios metu įveikia net ir Sacharos dykumą.
Nepaisant tolimų klajonių, pavasarį kregždės dažnai sugrįžta ten, kur perėjo anksčiau. Todėl ant laidų ar nendrynuose susibūrę paukščiai šiandien primena ne tik apie artėjantį rudenį, bet ir apie nenutrūkstamą gamtos ciklą.
„Kregždės – mūsų sodybų saugotojos ir rudens keliauninkės
Ar pastebėjote, kad rugpjūtį kregždžių danguje jau galima išvysti vis daugiau? Nors dienomis jos vis dar aktyviai skraido ir gaudo vabzdžius, netrukus prasidės didžioji kelionė į žiemavietes.
Lietuvių tautosakoje kregždė buvo ypatingas paukštis. Tikėta, kad namus, kurių pastogėje apsigyvena kregždės, aplenks gaisras ir žaibas. Kregždžių atvaizdų aptinkama lietuvių tautinėje ornamentikoje, ant medinių kryžių ir stogastulpių – tai liudija ypatingą mūsų protėvių pagarbą šiam sparnuočiui.
Senoliai iš kregždžių skrydžio taip pat spėdavo orus:
- kregždės skraido pažeme – lauk lietaus;
- aukštai danguje nardo – bus geras oras.
O pati kregždė – tikras skrydžio meistras! Jos kūnas lengvas, sveria vos apie 17–20 gramų, sparnai ilgi ir siauri, uodega padeda manevruoti, o plati burna puikiai pritaikyta ore gaudyti vabzdžius. Kregždės turi stiprius krūtinės raumenis, labai greitą medžiagų apykaitą ir glotnias plunksnas, mažinančias oro pasipriešinimą. Mažos kojelės joms beveik nereikalingos – juk jų gyvenimas daugiausia vyksta ore!
Tačiau rugpjūtis kregždėms – jau pasiruošimo kelionei metas. Prieš migraciją jos telkiasi į dideles sankaupas ir nakvynei renkasi vandens telkinių pakraščių nendrynus bei karklynus. Ten vienoje vietoje gali susiburti daugybė paukščių. O migracijos metu per 50-60 valandų nesustodamos gali perskristi Sacharos dykumą.
Įdomu ir tai, kad kregždės pasižymi ištikimybe savo perėjimo vietoms – pavasarį jos dažnai sugrįžta į tą pačią sodybą ar net į tą patį lizdą, kuriame perėjo ankstesniais metais.
Tad jei šiomis dienomis pamatysite ant laidų ar nendrynuose susispietusias kregždes, neskubėkite jų išlydėti. Tai – vienas gražiausių vasaros pabaigos ženklų“, – buvo rašoma įraše.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
