Anksčiau kūdikio mama naujienų portalui AlytusPlius.lt pasakojo, kad lemtingą vakarą užmigo bežindydama sūnelį, o prabudus pamatė, kad sūnelis jau pabalęs ir pageltęs, iš nosies, akių ir burnos bėgo kraujas.
Susisiekus su tarnybomis bendruoju pagalbos telefonu mama dar mėgino gaivinti sūnelį, tačiau, jos teigimu, tikėtina, jog jis nustojo kvėpuoti dar prieš atvykstant medikams.
Po netekties mama buvo gydoma Kauno klinikose, tačiau po kelių dienų buvo išleista iš ligoninės. Vėliau mama kvietė visus, neabejingus skausmui, atvykti į laidotuves ar šermenis, pagerbti mirusio berniuko.
Tėvų skausmas netekties metu – neišmatuojamas
Tokios skaudžios netektys sukelia daugybę išgyvenimų. Dar vasario pradžioje džiugiai sūpavusi ant rankų naujagimį, jau mėnesio pabaigoje moteris į sūnelio karstą dėjo du pliušinius žaisliukus.
Nors garsiai buvo prabilta tik apie šią tragediją, vis tik su skaudžiomis vaikelių netektimis susiduria ne vieni tėvai, dėl to naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į psichologą Gediminą Navaitį, kad jis papasakotų, kokį poveikį gali turėti didžiulis skausmas dėl vaikelio netekties tėvams.
„Tėvai labai sunkiai išgyvena netektis, tai labai didelis smūgis abiem tėvams, kurie devynis mėnesius laukė, planavo būsimą gyvenimą, džiaugėsi ir staiga viso to netenka.
Jie netenka tam tikrų ateities vizijų, o be to, bet kuris artimo žmogaus išėjimas mums visiems yra skaudus smūgis. Tie, kurie nėra patyrę, turėtų džiaugtis, o tie, kurie esame patyrę, geriau suprantame, ką jaučia tėvai tokioje situacijoje“, – vaikelio netekties skausmą komentavo specialistas.
Jis pasakojo, kad įprastai netektis paliečia abudu tėvus, o jų gedėjimo forma skiriasi. Anot G. Navaičio, vyrų ir moterų jausmų raiškos nėra vienodos, dažnai moterys renkasi atviriau parodyti savo skausmą.
Vis tik specialistas pridėjo, kad mėginti atsakyti į klausimą apie tai, kuriam iš tėvų netektis skaudesnė, sunkiai pavyktų. Anot jo, nors jausmų raiška skirtinga, vis tik gedima taip pat skausmingai.
„Skausmą išmatuoti pagal kokius nors išorinius požymius ar kitus požymius vargu ar įmanoma“, – paaiškino jis.
Kaltės jausmas – vienas iš netekties palydovų
Be didžiulio streso, nerimo ir įtampos, išgyvenamų kūdikio netekties akimirką, psichologas taip pat įvardijo kaltės jausmą.
Jis pasakojo, kad šis jausmas neretai lydi netektį. Žmonės, netekę artimojo, pradeda save kaltinti dėl to, kad patys arba medikai padarė per mažai.
„Kaltės jausmas gali pasireikšti ir kitose situacijose – kai žmogus išeina, mes save kaltiname, kad neparodėme jam pakankamai dėmesio, kad per mažai su juo bendravome, kažko nepadarėme, kas galėjo pakeisti jo sveikatos būklę, laiku nepasirūpinome.
Labai dažnai savęs kaltinimas neturi pagrindo. Kaltininko ieškojimas savotiškai leidžia jausmus išlieti, todėl tose situacijose kartais kaltinami medikai, kurie, atseit, neparodė dėmesio, kažko nepadarė“, – apie jaučiamą kaltę pasakojo pašnekovas.
Pasak jo, neretai tokie kaltinimai iš tiesų netgi neturi svaraus pagrindo. Neretai pripažinti beprasmės mirties faktą yra sunkiau nei ieškoti kaltų.
„Ypač beprasmiški kaltinimai yra susiję su kokiomis nors įgimtomis kūdikio ligomis, nes nėra ir net neįmanoma įsivaizduoti, kad kažkas sugebėtų ir sąmoningai savo genus sudėliotų taip, kad jie sukeltų ligas ar dar sunkesnes pasekmes“, – pridėjo G. Navaitis.
Kaip padėti gedintiems tėvams?
Pasiteiravus G. Navaičio, ar tokios patirtys apskritai gali pastūmėti tėvus atsisakyti idėjos apie šeimos kūrimą, jis pasakojo, kad atvejų pasitaiko įvairių.
Psichologas nurodė, kad įprastas, natūralus gedėjimo laikotarpis trunka metus laiko. Vis tik kartais jis trunka trumpiau, o kartais ilgiau – neretai nuo to priklauso, ar tėvai ims svarstyti apie dar vieną atžalą, ar ne.
„Jeigu bandome žmogų paguosti, tai mintimis visokiausius eksperimentus galime daryti. Įsivaizduokime tokią, pasakyčiau, „veiksmingą“ paguodą. Atėjome sekančią dieną po kūdikio netekties, paguodėme žmones ir jie sako: „O, jau viskas. Mes pamiršome, eikime į naktinį klubą.“ Tai mums tokia situacija atrodytų absoliučiai nenormali.
Lygiai taip pat nenormali situacija yra ta, kai praėjus metams ar daugiau žmonės vis dar gedėtų. Tada irgi galėtumėme kalbėti apie tai, kad jiems reikia psichologinės pagalbos išeinant iš tos būsenos“, – kalbėjo jis.
Pasiteiravus, kaip padėti tėvams, atsidūrusiems sudėtingoje situacijoje, išgyvenantiems mylimo vaiko netektį, G. Navaitis patarė iš pradžių nustatyti savo ryšį su šiais žmonėmis.
Anot jo, jeigu žmonės yra mažai pažįstami, su jais nėra artimai bendraujama, tuomet vertėtų išreikšti formalią užuojautą. Vis tik, jeigu žmonės artimi, tuomet vertėtų atsižvelgti į jų emocijas ir stengtis patiems pagalvoti, kas galėtų jiems padėti.
„Visais atvejais yra būtinas nuoširdumas ir empatija, t. y. pagalvoti, kaip mes reaguotumėme, jeigu mums sakytų tokius žodžius ar panašiai su mumis elgtųsi.
Vis tik reiktų pagalvoti ir apie gedinčiuosius – ar jiems tokia forma tinkama, nes kai kuriems norisi būti kartu, o kiti nori pabūti vieni.
Na, ir pabaigai, neieškokite stebuklingų žodžių, kurie galėtų padėti artimiesiems, nes jeigu jie būtų žinomi, tai mes apie juos jau būtumėme tikrai girdėję“, – patarė pašnekovas.
Alytuje mirė kūdikis
Kaip moteris anksčiau pasakojo portalui AlytusPlius.lt, tragedijos dieną ji teigia buvusi visiškai išsekusi. Pasak Indrės, dėl nuolatinio kaimynų triukšmo ji buvo nemiegojusi apie parą ar net pusantros. Po pietų, išėjus ją aplankiusiems draugams, moteris nusprendė pamaitinti sūnų.
„Pasidėjau vaiko galvytę ant žasto. Daviau krūtinę, paskutinį kartą pamačiau, kaip jis žiūrėjo tomis mėlynomis akytėmis… ir užmigau iš nuovargio“, – pro ašaras prisiminė motina. Ji atvirai pripažino faktą, kad miegodama galėjo netyčia prispausti kūdikį.
Pabudusi po kelių valandų, ji rado sūnų pabalusį ir pageltusį. Jos teigimu, iš vaiko nosies, akių ir burnos bėgo kraujas.
Moteris nedelsdama paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Pagal skambučio operatoriaus nurodymus, ji bandė kūdikį gaivinti, tačiau, jos teigimu, tikėtina, jog jis nustojo kvėpuoti dar prieš atvykstant medikams.
„Aš klykiau ir rėkiau, prašiau medikų, kad jie gaivintų dar ir dar… Tai kaip košmaras. Paprašiau pagalbos, nes negalėjau likti tame bute, neturėjau sau vietos. Dabar esu Kauno klinikose“, – sekmadienio vakarą pasakojo ji.
Kaimynystė kaip pragaras: kovos dėl vandens ir nuolatinis triukšmas
Indrė gyvena nuomojamame būste Alytuje, Putinų mikrorajone. Anot jos, santykiai su kaimynais buvo itin įtempti.
Moteris naujienų portalui AlytusPlius.lt pateikė policijos išrašus, rodančius, kad ji ne kartą kreipėsi į pareigūnus dėl triukšmo ir, kaip teigia, piktavališko kai kurių asmenų elgesio, kai jai esą buvo neleidžiama eiti į bendro naudojimo virtuvę pasiimti vandens kūdikiui.
„Situacija buvo tokia prasta, kad socialinė darbuotoja, bandžiusi atnešti man vandens, taip pat buvo apstumdyta“, – pasakojo Indrė.
Motina teigia, kad būtent ši aplinka ir nuolatinis stresas neleido jai tinkamai pailsėti ir pasirūpinti savimi bei naujagimiu.
Ji taip pat pripažįsta jaučianti didžiulę asmeninę kaltę, kad neišėjo į moterų krizių centrą ir nepaliko, jos žodžiais, toksiškos aplinkos.
„Jau buvau pradėjusi planuoti. Mano nuomojami du kambariai buvo tvarkingi, atrodė tarsi gera aplinka kūdikiui. Bet labai kentėjau nuo triukšmo“, – sakė ji.
Be to, kūdikis turėjo akių uždegimą, kurį motina gydė lašais, tačiau bendra vaiko būklė jai kėlė nerimą. Vos gimęs kūdikis, Indrės teigimu, buvo sirgęs gelta.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
