Sūnų pašarvojusi mama kiekvienam atėjusiam jos palaikyti pasakoja skaudžią nelaimės akimirką – kaip bemaitindama kūdikį nuo nuovargio užmigo, o pabudusi nebesugebėjo jo atgaivinti.
3 savaičių kūdikio laidotuvėse – jautrus mamos laiškas
Gedulo apimta moteris sako šiuo metu gyvenanti gydytojų paskirtų vaistų ir artimųjų palaikymo dėka.
Atsisveikinimo metu ji perskaitė sūneliui Danieliui skirtą laišką – jautrius, meilės ir skausmo kupinus žodžius, kuriuos ketino tarti ir prie kapo duobės šeštadienį, 12 valandą, Užupių kapinėse.
Mama taip pat nuoširdžiai dėkoja Alytaus Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos parapijos klebonui Renaldui Janušauskui už neatlygintinai aukotas Šv. Mišias ir pagalbą laidotuvėse, bei atsisveikinimo namams „Skausmo užuovėja“, kurie neatlygintinai pasirūpino vaikelio pašarvojimu ir laidojimu.
Mamos laiškas sūnui Danieliui – šiame videoreportaže:
Pateikiame mamos atsisveikinimo metu perskaitytus žodžius mirusiam sūnui:
„Aš negaliu apsakyt savo skausmo, nėra tokių žodžių, kurie galėtų sutalpinti tai, ką jaučiu kaip motina. Kai mano kūdikis užgeso mano rankose, tą akimirką pasaulis sustojo. Mažas trapus kūnelis, kurį laikiau savo rankose, buvo visas mano pasaulis. Tas prisilietimas liks su manim amžinai, tas tylus atsisveikinimas visam gyvenimui.
Skausmas yra begalinis, bet kartu begalinė ir meilė, ji niekur nedingo ir nedings niekada. Aš visada jį prisiminsiu, jis visada bus gyvas mano širdyje, kiekvienam mano kvėpavime, kiekvienoj mano mintyje. Galbūt mūsų keliai dar susitiks, galbūt kitame gyvenime, o gal jis visada bus šalia – tyliai, šviesiai, nematomai, saugodamas mane.
Motinos meilė nesibaigia net tada, kai vaikas miršta, net tada, kai širdis plyšta. Mažas angelėli Danieliuk, tu atėjai kaip saulės spindulys – trumpas, bet toks šiltas, kad tu sušildei mano širdį amžinai. Tavo juokas – lyg rytinė šviesa, kuri tyliai nubraukia tamsą. Tavo buvimas – lyg vasaros dvelksmas, kurį dar jaučiu savo delnuose.
Tu buvai mano saulė, kuri patekėjo netikėtai, ir nors nusileido per anksti, paliko dangų auksinį, mažas angelėli, dabar tu skrendi ten, kur nėra skausmo, kur šviesa niekad negęsta. Kai saulė paliečia mano veidą, aš žinau – tai tu. Kai širdyje pasidaro šilčiau, tavo šviesa mane apkabina.
Danieliuk, tu ne tik prisiminimas, tu – saulės šviesa, kuri šildo mano širdį ir niekada neužgęsta. Mažas spindulėli aušros tyloj, atėjai kaip vėjas – švelnus, be žodžių. Tavo vardas – lyg rasos lašelis ant rytinio mamos delno.
Trumpa buvo tavo Žemės kelionė, bet ilgai širdies danguje. Tu neužaugai žingsnių takuose, bet užaugai amžinybėj. Mažos rankytės lyg balti sparnai nepalietė dulkių šio pasaulio, tu tapai šviesa tarp žvaigždžių, tylus angelas be skausmo.
Kai vakare dangus nusidažo rožine spalva, mama žino – tai tu. Kai širdis susispaudžia tyliai, tavo vardas joje plaka. Danieliuk, tu ne buvai, tu esi mano atodūsy, mano maldoj, kiekvienoj meilės ašaroj. Ilsėkis ramybėj, mažas stebuklėli. Žemė tave laikys švelniai, o dangus dar švelniau. Amen.“
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
