Šalyje atlikti 3472 molekuliniai (PGR) ir 2122 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 558,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 5,6 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 266 tūkst. 63 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 240 tūkst. 79 asmenys, deklaruotas 192 tūkst. 661 pasveikusysis. Statistiškai šiuo metu serga 16 tūkst. 647 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 64 tūkst. 65.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, o ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4112 žmonių. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8308 mirtys.
Finansų ministrė: vakcinavimo planai leidžia tikėtis, kad jau šiemet grįšime į normalų gyvenimą
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad tikslinant valstybės biudžetą bandoma pasiruošti popandeminiam laikotarpiui, kuris, jei vakcinavimas klostysis sėkmingai, galėtų prasidėti jau šiemet.
„Esminė žinutė, kurią norime formuoti šiame biudžete, tai būtent papildomos lėšos pandemijos pasekmių neutralizavimui ir pasirengimui naujam laikotarpiui po pandemijos, kuris lauks atsižvelgiant į dabartines tendencijas. Matome, kad vakcinavimo tempai yra geri.
Taip pat artimiausio laikotarpio vakcinavimo planai leidžia tikėtis, kad jau šiais metais grįšime į normalų gyvenimą. Todėl norime užtikrinti sklandų perėjimą iš karantininio režimo priemonių prie popandeminio laikotarpio, kad nebūtų ekonomikai tam tikro šoko. Todėl numatytos tam tikros pereinamojo laikotarpio priemonės“, – žurnalistams penktadienį kalbėjo G. Skaistė.
Kaip nurodė finansų ministrė Gintarė Skaistė, patobulintu biudžetu iš papildomų išlaidų daugiausia pinigų bus skirta sveikatos apsaugai (36 proc.), socialinei apsaugai (35 proc.) ir ekonomikai (15 proc.), valstybės paslaugoms (9 proc.) ir švietimui (beveik 3 proc.).
Didžiausia šių lėšų dalis – per 581 mln. eurų – yra susijusios su Covid-19 pandemijos valdymu, neigiamų padarinių mažinimu.
