• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Posovietinėms šalims būdingas paradoksas – dideli moksliniai pasiekimai, bet labai žemas jų komercializacijos ir pritaikomumo rinkoje lygis. Lietuvai, kaip ir visoms pasaulio šalims, šiandieniniame pasaulyje pagrindiniu iššūkiu išlieka savo specifinės nišos atradimas ir tikslingas inovacijų skatinimas joje. Taip teigia pirmojo oficialaus vizito į Lietuvą atvykęs Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) vadovas Fransis Gari (Francis Gurry).

Posovietinėms šalims būdingas paradoksas – dideli moksliniai pasiekimai, bet labai žemas jų komercializacijos ir pritaikomumo rinkoje lygis. Lietuvai, kaip ir visoms pasaulio šalims, šiandieniniame pasaulyje pagrindiniu iššūkiu išlieka savo specifinės nišos atradimas ir tikslingas inovacijų skatinimas joje. Taip teigia pirmojo oficialaus vizito į Lietuvą atvykęs Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) vadovas Fransis Gari (Francis Gurry).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, žlugus socialistiniam blokui, kuriame intelektinės nuosavybės teisės priklausė valstybei ir trūko paskatų paversti idėjas realiais rinkoje pasiekimais produktais, sėkminga išradimų komercializacija buvo rimčiausias Lietuvos iššūkis inovacijų srityje.

REKLAMA

Valstybinio patentų biuro direktoriaus R.Naujoko teigimu, Lietuvių patentuotų išradimų daugėja, jų kokybė gerėja, ypač išsiskiria biotechnologijų, energetikos, šiltinimo, lazerių sritys. Tačiau vis dar patentuojama mažai kur pritaikomų, teorinio pobūdžio išradimų. Be to, visuomenėje dar trūksta supratimo, kiek svarbi yra intelektinės nuosavybės apsauga ir jos komercializacija.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip teigia Valstybinio patentų biuro direktoriaus pavaduotojas Ž. Danys: „Turime tokių išradimų ar dizaino pavyzdžių, kurie galėtų būti sėkmingai komercializuoti ir nešti išradėjui finansinį atlygį, tačiau autoriai nepasirūpina jų apsauga. Pasitaiko, kad tokių kūrinių idėjas pasisavina kažkas, kas tiesiog jas pateikia vartotojams. Žinoma, ne už dyką“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, inovacijų aplinkos gerinimui Lietuvoje svarios įtakos turi užsienio investuotojai, turintys didelę patentavimo patirtį. „Jie atsineša savo žinias ir užkelia kartelę vietos išradėjams. Lyginant su nepriklausomybės pradžia, kuomet daugiausia buvo patentuojami teoriniai, mažai kur pritaikomi išradimai, pokyčiai akivaizdūs“, – teigia Ž. Danys.

REKLAMA

PINO vadovo nuomone, turint omeny didėjančią konkurenciją intelektinės nuosavybės srityje, tiek tarp atskirų šalių, tiek tarp regionų, lemiamą vaidmenį šalių pažangoje suvaidins bendradarbiavimas.

„Inovacijų pagrindas yra ryšiai. Jie atsiranda susitikus žmonėms arba idėjoms, arba susitikus abiems šiems komponentams. Prieš penkiasdešimt metų dominavo modelis, pagal kurį naujos žinios buvo kuriamos uždaroje erdvėje, įmonės viduje. Šiuo metu jau suvoktas gana akivaizdus dalykas – egzistuoja daug talentų ir idėjų už įmonės ribų, išorėje, todėl labai svarbu su jais palaikyti ryšius“, – sakė F. Gari.

PINO yra seniausia tarptautinė organizacija, veikianti intelektinės nuosavybės apsaugos srityje. Ji buvo įkurta 1967 m., o 1974 m. tapo Jungtinių Tautų Organizacijos agentūra, atsakinga už intelektinės nuosavybės apsaugos sistemą visame pasaulyje. Lietuva į PINO įstojo 1992 m. Šiuo metu PINO narėmis yra 186 valstybės, tarp jų – JAV, Kinija, Rusija, Indija, ES šalys

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų