Vis dėlto, nors apie turto palikimą ateities kartoms susimąstome retai, tačiau teisininkai pastebi, kad būtent išankstinis pasirūpinimas savo valia, gali užkirsti kelią vėlesniems konfliktams.
Visgi visuomenėje vis dar sklando nemažai mitų, susijusių su šiuo dokumentu, todėl, ką apie testamento sudarymą turi žinoti kiekvienas?
Atskleidė, kada rašyti testamentą
Advokatas, advokatų profesinės bendrijos „Constat“ vyresnysis teisininkas Girius Ivoška dalijasi, kad viena dažniausių priežasčių, kodėl žmonės delsia sudaryti testamentą, yra klaidingas įsitikinimas, kad jis galutinis ir nebeatšaukiamas sprendimas.
„Testamentą gali sudaryti kiekvienas veiksnus pilnametis asmuo. Svarbiausia žinoti, kad tai nėra vienkartinis dokumentas visam gyvenimui. Testamentą galima pakeisti, papildyti ar panaikinti bet kada, jeigu pasikeičia žmogaus aplinkybės ar nuomonė“, – komentuoja teisininkas.
Pasak jo, sprendimą galima priimti ir jauname amžiuje, pavyzdžiui, jei šiandien žmogus nori dalį turto palikti nevyriausybinei organizacijai, o ateityje susiklostys kitokia šeimyninė situacija, testamentą bus galima atnaujinti.
„Dėl to nėra priežasties laukti tinkamo amžiaus, nes teisiškai tokio amžiaus tiesiog nėra – tereikia sulaukti pilnametystės“, – aiškina G. Ivoška.
Atsakė, kas nutiks, jei neparašysite testamento
Advokatas G. Ivoška pažymi, kad nepalikus testamento turtas paskirstomas pagal įstatyme numatytą tvarką, atsižvelgiant į paveldėjimo eiles.
„Kai žmogus pats neišreiškia valios, įstatymiškai ją pakeičia bendros taisyklės. Dėl to tiems, kuriems svarbu individualus sprendimas, testamentas yra aiškiausiais būdas tą valią įvirtinti“, – išskiria teisininkas.
Advokatų kontoros „Widen“ vyresnioji teisininkė Rimgailė Belickaitė atskleidžia, kad dauguma notarų ir teisininkų, kurie padeda testatoriui parengti testamentą, kasdieniniame darbe mato įvairių tekstų.
„Testamentu žmonės neretai palieka turtą ne tik artimiesiems, kaip yra įprasta, bet ir nematytam vaikui, draugui ar organizacijai ar labdarai. Neretai pasitaiko ir tokių atvejų, kai testatorius testamente nurodo sąlygas, prievoles (testamentinę išskirtinę), kurias turės įvykdyti turtą paveldintys asmenys“, – pasakoja teisininkė.
Anot jos, kartais paveldėjimo bylose dėl testamentų kyla ir konfliktai. Artimieji gali bandyti testamentą ginčyti teisme, jei mano, kad testatorius tuo metu buvo neveiksnus ar testamentas buvo sudarytas prieš jo valią, pavyzdžiui, dėl smurto, realaus grasinimo ir pan.
„Žmonės dažnai sugalvoja įvairiausių nuostatų, kurias norėtų įrašyti į testamentą, tačiau ne visas jas notarai gali tvirtinti. Dalis jų gali pažeisti geros moralės reikalavimus arba jos tokios, kurių tiesiog būtų neįmanoma įvykdyti po testatoriaus mirties“, – sako R. Belickaitė.
Pasakė, kiek kainuoja testamento sudarymas
Advokatų kontoros „Widen“ teisininkė atskleidžia, kad testamento parengimas ir patvirtinimas pas notarą gali kainuoti apie kelis šimtus eurų.
„Labai priklauso nuo advokatų ir notarų įkainių. Paties jau parengto testamento tvirtinimas notarų biure gali kainuoti apie 50 eurų“, – sako ji.
Pašnekovės teigimu, prieš sudarant testamentą svarbu žinoti, kad tai padaryti gali tik pilnametis ir veiksnus asmuo. Jį sudaryti saugiausia pas notarą – testamentas registruojamas registre ir po mirties lengviau randamas bei vykdomas nei asmeninis testamentas.
Taip pat testamentas turi atitikti formalius reikalavimus, jį galima keisti, pildyti ar panaikinti bet kada, kol testatorius gyvas ir veiksnus, o pats testamentas įsigalioja tik po mirties, o iki tol testatoriaus veikla laikoma konfidencialia.
R. Belickaitė dalijasi istorija, kai žmogus manė, kad testamentu paveldėjo visą turtą. Jis pradėjo inicijuoti palikimo priėmimo procedūrą, tačiau pradėjus gilintis į situaciją, paaiškėjo, kad testatorius net nėra miręs.
Kartais gali pasitaikyti žmonių, kurie nori palikti savo turtą naminiams augintiniams, tačiau, anot teisininkės, pagal įstatymą to padaryti negalima.
„Nepaisant to, testatorius gali nurodyti, kad tam tikras turtas ar pinigai būtų skirti gyvūno priežiūrai, o paveldėtojas būtų už jį atsakingas. Įprastai tai daroma nurodant paskirtą žmogų, kuris rūpinsis gyvūnu po testatoriaus mirties“, – pažymi teisininkė.
8 iš 100 gyventojų turi testamentą
Gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“ atliko reprezentatyvų visuomenės nuomonės tyrimą, kuris parodė, kad testamento sudarymą dažniau svarsto vyresni nei 46 metų gyventojai, o jau sudarę jį dažniausiai yra vyresni nei 56 metų. Tuo metu apie testamentą negalvoję dažniau teigia 18–35 metų žmonės.
„Tuščių narvų“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė pripažįsta, kad Lietuvoje vis dar gajos nuostatos, kad testamentas aktualus tik turtingiems žmonėms, garbaus amžiaus gyventojams ir tiems, kurie neturi šeimos ar kitų artimųjų.
Ji pasakoja, kad tik dalis visuomenės žino apie galimybę testamentu palikti turtą juridiniams asmenims, įskaitant nevyriausybines organizacijas.
„Žmonės dažnai nustemba sužinoję, kad testamentu gali paremti ne tik artimuosius, bet ir organizacijas, kurių veikla jiems svarbi. Tai gali būti gyvūnų apsauga, socialinė pagalba, kultūra, ligonių rėmimas ar kita sritis. Tokiu budu žmogaus vertybės lieka gyvos ir toliau“, – pažymi visuomenininkė.
Ji išskiria, kad „Tuščių narvų“ atliktame reprezentatyvios visuomenės nuomonės tyrime paaiškėjo, jog tik 8 proc. gyventojų jau yra sudarę testamentą, o dar 35 proc. svarsto jį palikti.
Šiek tiek mažiau – 38 proc. apklaustųjų nurodė, kad apie testamentą net nėra galvoję, o 19 proc. teigė jo nesvarstantys.
