Remigijus RAINYS
Nors bendras nelaimingų atsitikimų darbe skaičius Lietuvoje kasmet mažėja, statistikos duomenys palankūs tik dėl lengvų traumų. Lietuvoje mirtimi pasibaigusių nelaimių darbe kasmet daugėja: 2000 metais ištirta 51, pernai - 56, o šiemet, iki birželio 24 dienos, jau 26 mirtys pripažintos įvykusiomis darbe.
Daugiausia nelaimų - statybose
Šalies vyriausiojo darbo inspektoriaus pavaduotojas Jonas Naujalis patvirtino, jog daugiausia tragiškų nelaimių įvyksta statybose. Jų daliai tenka net 38 procentai nelaimingų atsitikimų. Pagrindinės to priežastys - nenumaldomai didėjantis darbų statybinėse įmonėse intensyvumas. 2000 metais statybose žuvo 14, pernai - tiek pat, o šiemet, metams tik įpusėjus - jau 10 darbininkų. Esant ribotai statybų rinkai, užsakymus gauna pažadėjusieji dirbti sparčiau ir pigiau, o didėjant darbo tempams, neišvengiamai atsiranda daugiau klaidų organizuojant saugų darbą. Statybos tampa vis aukštesnės, o pigiai statančios lietuvaičių firmelės dažnai neturi nei patikimų gamykloje gamintų pastolių, nei atitinkančių saugumo reikalavimus kopėčių. Vis dažniau naudojamos naujos medžiagos ir šiuolaikinės technologijos, tad patirties stokojantys statybos darbų organizatoriai ir patys darbininkai nesugeba tinkamai įvertinti rizikos laipsnio.
Buvo be apsauginio šalmo
Rekonstruojant Tarptautinio verslo mokyklos pastatą Saulėtekio alėjoje Vilniuje žuvo darbus vykdžiusios UAB "Regina ir Co" suvirintojas Vasilijus Leončikas. Nelaimė atsitiko griaunant iš dujų silikato blokelių ir silikatinių plytų sumūrytą sieną trečiajame pastato aukšte. Kai V. Leončikas įėjo į pavojingą zoną, iš trečiojo aukšto nukrito daužant sieną atskilęs silikatinių plytų mūras. Atitrūkusi plyta pataikė nelaimėliui į galvą. Tiriant nelaimingą atsitikimą nustatyta eilė darbo saugos reikalavimų pažeidimų: pavojinga zona nebuvo aptverta apsaugine tvorele, ardant sieną privalėjo būti uždengtos trečiojo aukšto demontuotų stoglangių angos, kad plytos nekristų žemyn. Tačiau svarbiausias pažeidimas - Vasilijus Leončikas (kaip ir kiti objekte dirbę statybininkai) buvo be apsauginio šalmo, nors buvo jį gavęs ir tai patvirtino savo parašu specialių rūbų, avalynės ir saugos priemonių apskaitos asmens kortelėje.
Palaidoti gyvi
Kėdainių rajone nuslinkus šlaitui žuvo du tranšėjoje buvę darbininkai. Nelaimė įvyko nusausinant individualaus gyvenamojo namo rūsį. UAB "Kedmela" darbų vykdytojo K. Skorupsko nurodymu ekskavatorininkas Fabijonas Urbonavičius, žemkasys Albinas Urbonas, pagalbinis darbininkas Ričardas Navickas ir niveliuotoja Mira Chlopotinaitė turėjo baigti kloti drenažo vamzdelius 2,4 metro gylio iškasoje. Darbai nutrūko pradėjus lyti. Nuo prapliupusio lietaus automobilyje pasislėpę darbininkai nusprendė, orui pagerėjus, pirmiausia patikrinti, ar teisingas kasamos tranšėjos dugno nuolydis. Nustojus lyti į tranšėją įlipo A. Urbonas ir R. Navickas. Pirmasis lygino dugną, o antrasis dėjo drenažinį vamzdelį, ant kurio ketino statyti nivelyro matuoklę. Tuo metu ekskavatorininkas pavažiavo ekskavatoriumi, kad būtų patogiau kasti tranšėją. Kai F. Urbonavičius atsisuko, 2,2 metro pločio ir 1,4 metro aukščio šlaito dalis jau buvo nuslinkusi ir užgriuvusi tranšėjoje buvusius žmones. Skubiai atkasus gruntu prispaustus darbininkus, atskubėjusi felčerė bandė gaivinti abu nukentėjėlius, tačiau vėliau atvykusi greitoji pagalba konstatavo vyriškių mirtį.
"Sodra" ieško "kabliukų"
Pagal įstatymus žuvusiųjų darbe artimiesiems priklauso apie 85 000 litų pašalpa. Žinoma, kurį laiką užtrunka nelaimingo įvykio tyrimas, tačiau žmonės skundžiasi, kad labiausiai išmokėti išmokas delsia "Sodros" specialistai. Jie visokeriopai stengiasi įrodyti, kad įvykis - nedraudiminis. "Kabliukų" ieškoma net tada, kai darbdavys, kuris gali būti baudžiamas nuo 2 000 iki 10 000 litų bauda, pats pripažįsta, jog nelaimingas atsitikimas įvyko darbe. "Sodros" ekspertai skrupulingai tikrina, ar nelaimė tikrai įvyko darbo metu. Jei užfiksuojama, kad viskas vyko nors kelios minutės po darbo, tvirtinama, jog pašalpa nepriklauso. Ginčus teismuose kol kas laimi Darbo inspekcija, tačiau siūlomose įstatymo pataisose kai kurios nuostatos įtrauktos aiškiai į nelaimę patekusių žmonių nenaudai. Darbo inspekcijos duomenimis, darbe ir pakeliui į jį ar vykstant iš darbo įvyksta apylygiai nelaimingų atsitikimų, tačiau siūloma pastaruosius nebelaikyti draudiminiais įvykiais. Įstatymo pataisos numato nebemokėti pašalpos, jei žuvusiojo kraujyje bus rasta alkoholio.
Tragiška nakvynė darbo vietoje
Daug ginčų ir nesusipratimų kilo po nelaimingo atsitikimo Vilniuje, Nugalėtojų gatvėje, remontuojant per gaisrą nukentėjusį namą. Objekto savininkas Kęstutis Verslovas ir uždarosios akcinės bendrovės "Gembės statyba" direktorius Ričardas Žakevičius susitarė, kad stogo konstrukcijos ir dangos remonto darbus atliekantys kauniečiai darbininkai bus apgyvendinti statybvietėje. Statybininkams rūsyje polietileno plėvelės uždanga buvo atitverta dalis patalpos. Be keturių dienų laikotarpiui atlikti paruošiamuosius darbus komandiruotų tinkuotojų Dainiaus Bašinsko ir Jono Kamarausko, po dviejų dienų į statybvietę dviem paroms atvyko dar keturi staliai-dailidės: Juozas Petravičius, Juozas Ūsas, Sigitas Zaveckas ir Henrikas Brancevičius. Bendrovės įsakymuose dėl komandiruotės į Vilnių nebuvo nurodyta, kur atvykę į sostinę asmenys ilsėsis per pertraukėles bei pertraukas tarp pamainų, todėl darbuotojams darbo objekte teko praleisti visą parą ir čia nakvoti, nes grįžimas į Kauną nebuvo numatytas. Nelaimė pastebėta naktį iš šeštadienio į sekmadienį. Beje, minimas šeštadienis direktoriaus įsakymu buvo paskelbtas darbo diena, išeiginė už jį buvo suteikta kitą diena. Apie ketvirtą valandą nakties du staliai-dailidės, grįždami iš lauke įrengto tualeto ir lipdami laiptais į rūsį, pamatė kairėje laiptų pusėje ant rūsio grindų prie neatitvertos laiptų angos be sąmonės gulintį Juozą Ūsą.
Spėjama, kad darbininkas, lipdamas menkai apšviestais laiptais, nukrito per neaptvertą iš šono angą ir trenkėsi galva į betonines grindis. Nukentėjėlis buvo nuvežtas į Vilniaus greitosios pagalbos ligoninę, o vėliau pervežtas į Kauno K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę, kur ir mirė. Tik per tada pradėtą ir paaiškėjo, kad statybvietėje nebuvo numatytos reikiamos priemonės darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti. Inspekcija nelaimingo atsitikimo priežastimi pripažino netinkamą darbo organizavimą.
Nelegalaus darbo "riterių" nemažėja
Darbo inspekcijos Teisės skyriaus viršininkė Vanda Zabulionytė teigė, kad nelegalus darbas Lietuvoje klesti, nors nesudariusiems darbo sutarties darbuotojams nesuteikiamos jokios socialinės garantijos. Gaudami atlyginimus vokeliuose ir nemokėdami jokių mokesčių į valstybės biudžetą nelegaliai dirbantieji ir juos įdarbinantys darbdaviai skriaudžia ir visus sąžiningus mokesčių mokėtojus. Vien šiemet iki gegužės 31 dienos darbo inspektoriai išaiškino 537 nelegaliai dirbančius asmenis. Nustatyta, kad maždaug ketvirtis išaiškintų nelegalių darbininkų vėl darbuojasi statybose. Teismas darbdaviams už kiekvieną nelegaliai įdarbintą žmogų gali skirti iki 10 000 litų, o pakartotinai aptikus tokį pat pažeidimą - iki 20 000 litų baudą. Tačiau praktika rodo, kad teismai maksimalias baudas skiria labai retai. 2001 metais gailestingieji teisėjai apie 90 procentų prasižengusių darbdavių nubaudė vos 500 litų bauda. Todėl įstatymo pataisų projekte jau numatytos didesnės baudų "žirklės". Už kiekvieną nelegaliai įdarbintą žmogų darbdavys bus baudžiamas nuo 3 000 iki 10 000, o pakartotinai pažeidęs įstatymą - nuo 10 000 iki 20 000 litų bauda. Vis dėlto kol kas įrodyti, jog žmogus dirbo nelegaliai, pakankamai sunku. Nelegalai paprastai nepasirašo nei algų žiniaraščiuose, nei darbo saugos instruktažų dienynuose, o bendradarbiai, nenorėdami pyktis su darbdaviu, liudija labai nenoriai.
Susigriebiama tik po nelaimės
Tik nutikus nelaimingam atsitikimui darbe nelegaliai dirbantieji pagaliau susigriebia reikalauti savo teisių, tačiau tuomet būna labai sunku įrodyti, jog jie su darbdaviu tikrai buvo sudarę žodinę darbo sutartį. Net kelių instancijų teismų prireikė įrodinėjant, jog Upninkų (Jonavos raj.) apylinkėse kertant mišką krintantis medis prispaudė ne atsitiktinį žioplį, o medienos paruošos darbus vykdžiusios bendrovės darbuotoją. Kaune registruotos UAB "Liubekas" direktorius Robertas Barauskas tikino, jog dvidešimtmetis Dainius Ivanickis niekados nedirbo jo įmonėje, nors vaikino tėvas Liudas Ivanickis tvirtino, jog sūnus čia darbavosi motopjūklininko padėjėju. Miške dirbusiems motopjūklininkams V. Zakardonskiui ir R. Nikontui pjaunant medžius beržas griuvo ir mirtinai sužalojo netoliese stovėjusį D. Ivanickį. Pavojinga zona vykdant medienos ruošos darbus laikoma dviejų medžio aukščių radiuso teritorija, kurioje neturi būti pašalinių asmenų. "Atsitiktinio praeivio" versija buvo patikėjęs Kauno miesto apylinkės teismas, tačiau jo sprendimas buvo panaikintas ir pripažinta, kad vaikinas žuvo dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Beje, medienos ruošos ir apdirbimo pramonė pagal nelaimingų atsitikimų skaičių vejasi statybas. Čia dažniausiai dirbama pasenusiais sovietmečio įrengimais, neatitinkančiais darbo saugos reikalavimų, atvirais staklių pjūklais.
