Jaunas vyras, vadinęs save Raidu, neatrodė labai gerai. Apimtas skausmo jis įgriuvo ant užpakalinės sėdynės mašinoje, stengdamasis nesiliesti prie jokių kampų. Jis atrodė išsekęs ir apsvaigęs. Nepaisant to, 19-metis siras norėjo papasakoti savo istoriją.
Prieš septynis mėnesius jis buvo priverstas palikti mūšio lauku tapusį gimtąjį Alepą ir kartu su tėvais, bei dar šešiais giminaičiais apsigyventi Libane. Šeimos pinigai šalies sostinėje Beirute greitai baigėsi. Raidas iš pažįstamo sužinojo, kad išsigelbėti gali pavykti pardavus vieną iš savo inkstų. Tada jį supažindino su storasprandžiu vyru, dabar sėdinčiu keleivio vietoje, rūkančiu ir geriančiu alų.
Žmonės, kurie jį pažįsta, vadina Abu Huseeinu. Pats jis pasakoja, kad jį samdo gauja kuri dirba žmogaus organų prekybos srityje – specializuojasi būtent inkstų „eksporte“. Gaujos verslas klesti. Apie milijoną sirų paliko gimtinę dėl pilietinio karo ir atvyko gelbėtis į Libaną, kur dauguma jų jau nebežino kaip išgyventi. Apimti nevilties, jie pardavinėja savo organus. Tai mirtinai pavojinga ir, be abejonės, nelegalu. Būtent todėl gaujos užsakytos operacijos vykdomos pogrindinėse klinikose.
Abu Husseino bosas Beiruto vargšų rajonuose žinomas kaip „Big Man“ (angl. Didelis, svarbus žmogus). Prieš penkiolika mėnesių jis savo parankiniams davė naują užduotį: surasti organų donorų. Sirijos pabėgėlių antplūdis, teigė Abu Husseino bosas, turėtų paskatinti lengviau žmones pasiduoti pagundai užsidirbti „lengvų pinigų“.
„Daugiau pardavėjų nei pirkėjų“
Libanas turi senas tradicijas organų prekyboje. Šalyje yra nepaprastai turtingų žmonių ir didžiulis kiekis žmonių, gyvenančių visiškame skurde. Organų prekeiviai nepergyvena dėl valdžios kontrolės. Pastaroji yra ideali organų prekybai, pasakoja Lucas Noelis, PSO ekspertas.
Kiekvienais metais, dešimtys tūkstančių turtingų regiono arabų atvyksta į Beirutą gydytis puikiose šalies ligoninėse. Valdžia nekreipia dėmesio, ar pacientas skrenda namo su nauja nosimi, ar nauju inkstu.
Anksčiau, rinkoje dominavo skurstantys palestiniečiai, parduodantys savo organus. Tačiau prasidėjus karui Sirijoje, pasirodė minios pabėgėlių. Dabar šios dvi grupės tarpusavyje „konkuruoja“ ir kainos krinta.
„Kalbat apie inkstus, mes dabar turime daug daugiau pardavėjų nei pirkėjų,“ - pasakojo Abu Husseinas. Jis pasakojo, kad kiti „Didžiojo vyro“ pardavėjai per paskutinius 12 mėnesių sudarė 150 inkstų pardavimų sandorių. Anot juodojo prekeivio, kitos gaujos prekiauja taip pat sėkmingai.
Ekspertai nustatė, kad per metus pasaulyje yra nelegaliai atliekama nuo 5 iki 10 tūkst. inkstų transplantacijų. „Daugelis mūsų prekių iškeliauja į užsienį, pavyzdžiui, į Persų įlanką,“ - teigė Abu Husseinas. Tačiau „Big Man“ turi pirkėjų JAV ir Europoje, pridūrė jis.
Pinigų užteks pragyventi iki pavasario
Raidas neturėjo problemų parduoti savo kairįjį inkstą, nes buvo sveikas ir nerūkė. Jis netgi žaidė Sirijos jaunimo futbolo rinktinėje. Pokalbių su gydytojais metu jam buvo nuolat meluojama siekiant nuraminti. Tereiks šiek tiek sėkmės ir inkstas ataugs, mulkino jaunuolį, ir nebus jokių pašalinių efektų. Iš tiesų, donorai privalo ilgus metus tirtis po operacijos, o tokie kaip Raidas neturi tinkamai priežiūrai lėšų.
Jaunuolis už inkstą gavo 7 tūkst. JAV dolerių. „Kol aš vežiau Raidą ir jo motiną į kliniką, mano kolega su jo tėvu važiavo apsipirkinėti“, – pasakojo Abu Husseinas. Šeimai trūko visko: Raido tėvas pirko matracus ir žieminę aprangą, šaldytuvą ir viryklę, viską suvežė į tą vieną kambarėlį, kuriame šiuo metu jie aštuoniese gyvena. Jiems liko pinigų pergyventi žiemą. O tada? „Aš nežinau,“ - sako Raidas.
Abu Husseinas teigia, kad iš organų prekybos išlošia visi. Sirai gauna pinigų, ligoniai – kurie sumoka iki 15 tūkst. dolerių už inkstą – naują gyvenimą. Jis taip pat išlošia, pridūrė. Vyras gauna 600-700 dolerių komisinių už kiekvieną įvykdytą sandorį. Panašiai tiek Libane mokytojai uždirba per mėnesį.
„Man nerūpi mirsi tu ar ne“
Abu Husseinas teigia, kad per paskutinius kelis mėnesius jis vežė 15 ar 16 inkstų donorų – visi sirai nuo 14 iki 30 metų amžiaus – į slaptą kliniką, įsikūrusią paprastame gyvenamajame name. Klinika turi pačią moderniausią medicininę įrangą ir nesiruošia apsiriboti vien tik inkstais. „Šiuo metu aš ieškau akies donoro,“ - pasakojo „verslininkas“.
To vakaro pabaigoje tapo aišku, kad tikrai ne visiems šio sandorio dalyviams pasisekė. Raidas, sėdėdamas mašinos gale, jautėsi itin prastai. Jo inkstas buvo išpjautas priekyje, prieš septynias dienas. „Man reikia vaistų. Tu sakei, kad gausi man vaistų,“ - kalbėjo jis Abu Husseinui, kuris prieš kelias minutes pasakojo kaip gerai jo organizacija rūpinasi sirais.
Tačiau kai Raidas paprašė nuskausminamųjų, Abu Husseinas užrėkė: „Užsičiaupk. Man nerūpi mirsi tu ar ne. Tau galas bet kokiu atveju.“
