Lenkija yra didžiausia Lietuvos eksporto rinka, sudaranti 9,9 proc., todėl ilgėjantys mokėjimų vėlavimai tiesiogiai veikia mūsų Lietuvos verslą, kuriam dabar svarbu atkreipti dėmesį į pakitusią partnerių elgseną, pasverti rizikas bei prisitaikyti, nurodoma pranešime.
Nors Lenkija išlieka viena sparčiausiai augančių didžiųjų Europos ekonomikų, atidėtų mokėjimų disciplina šalyje pastebimai blogėja. Tai parodė jau 10-ąjį kartą atlikta Lenkijos įmonių mokėjimų apklausa, kurioje dalyvavo 326 įmonės. Vis mažiau įmonių atsiskaito laiku – bendrovių, neturinčių pradelstų mokėjimų, dalis sumažėjo nuo 14,6 proc. iki 8,5 proc. Be to, reikšmingai padaugėjo verslų, kurių pradelstos gautinos sumos viršija 20 proc. apyvartos.
Apklausa rodo, kad įmonės, taikančios trumpesnius nei 30 dienų atsiskaitymo terminus, vis dar sudaro didžiausią dalį (35 proc.) visų atidėjimų, tačiau vis dažniau taikomi vidutinės trukmės terminai (61-150 dienų). Ilgiausi atsiskaitymo terminai fiksuojami metalų sektoriuje (72 dienos), po jo seka informacinių ir ryšių technologijų (IRT) bei statybų sektoriai.
Tyrimas rodo, kad mokėjimų vėlavimai blogėja daugumoje verslo sričių, o ilgiausi vėlavimai fiksuojami metalų (65 dienos), maisto pramonės (62 dienos) ir statybų (59 dienos) sektoriuose.
„Ką reiškia vidutinis 53 dienų vėlavimas įmonių apyvartiniam kapitalui? Praktiškai tai reiškia, kad pinigai į įmonę grįžta beveik po 1,8 mėnesio, o ne tada, kai jų reikia atlyginimams, žaliavoms ar sumokėti PVM. Toks vėlavimas verslo partneriams tampa rimta pinigų srautų problema – įmonei tenka ilgiau finansuoti klientą savo lėšomis arba skolintais pinigais“, – sako „Coface Baltics“ rizikos valdymo departamento direktorius Mindaugas Valskys.
Situaciją apsunkina didėjantis Kinijos prekių srautas
Papildomą spaudimą Lenkijos įmonėms kelia auganti konkurencija iš Kinijos. 2025 m. importas iš Kinijos į Lenkiją išaugo 11,4 proc., tuo tarpu Lenkijos eksportas į Kiniją sumažėjo 7,5 proc. Didžiausią poveikį tai daro maisto, chemijos ir automobilių sektoriams. Automobilių pramonėje Kinijos gamintojai vis aktyviau konkuruoja, ypač elektromobilių segmente, siūlydami itin konkurencingus produktus. Apklausos duomenimis, dažniausiai įvardijamas šios konkurencijos poveikis – mažėjančios pelno maržos (40 proc. respondentų) ir spaudimas kainoms (34 proc.).
M. Valskio teigimu, augant iššūkiams Lenkijos rinkoje, didžiausia rizika kyla tiems Lietuvos tiekėjams, kurie dirba su metalų, maisto, statybų ir transporto sektoriais – būtent juose fiksuojami ilgiausi vėlavimo atsiskaityti terminai. Papildomai veikia stiprėjanti Kinijos konkurencija maisto, chemijos ir automobilių pramonėje. Dėl to didesnę riziką Lietuvoje gali patirti maisto pramonės, plastiko ir chemijos, medienos ir baldų, statybinių medžiagų, taip pat mašinų ir transporto sektorių tiekėjai.
Ekonomikos augimo fone – didelis bankrotų skaičius
Paradoksalu, tačiau mokėjimų situacijos blogėjimas vyksta spartaus ekonominio augimo fone. 2025 m. Lenkijos BVP augo 3,6 proc., daugiausia dėl stiprios vidaus paklausos. Tačiau šį augimą lydi struktūriniai iššūkiai – didėjančios darbo sąnaudos, išliekančios aukštos palūkanų normos ir rekordinis bankrutuojančių įmonių skaičius.
2025 m. Lenkijoje užfiksuoti 6 566 įmonių nemokumo atvejai – tai reikšmingas signalas, kad verslo aplinka tampa sudėtingesnė net ir ekonomikos pakilimo laikotarpiu.
„Šiuo metu matome klasikinę situaciją, kai makroekonominis augimas nebūtinai reiškia geresnį įmonių mokumą. Didėjant finansavimo kaštams ir spaudžiant maržoms, įmonės dažniau vėluoja atsiskaityti su partneriais“, – pastebi M. Valskys.
Skolų valdymas: daugiau aktyvių veiksmų
Atsiskaitymo vėlavimams dažnėjant ir ilgėjant, įmonės imasi aktyvių skolų valdymo priemonių. 38 proc. apklaustų įmonių nurodė, kad prioritetą teikia vidiniam skolų administravimui ir išieškojimui, tačiau sparčiai auga ir trečiųjų šalių paslaugų naudojimas – jis pasiekė 34 proc. „Coface“ eksperto teigimu, tai rodo stiprėjantį įmonių supratimą apie profesionalaus skolų valdymo svarbą ir pastangas mažinti pradelstų mokėjimų poveikį pinigų srautams.
2026 m. perspektyvos: atsargus optimizmas
Nepaisant iššūkių, Lenkijos verslas išlaiko optimizmą. 48 proc. apklaustų įmonių tikisi veiklos gerėjimo, ir tik 8 proc. baiminasi blogėjimo. Prognozuojama, kad 2026 m. Lenkijos BVP augimas pasieks 3,8 proc., daugiausia dėl aktyvesnio ES fondų panaudojimo, palankesnės pinigų politikos ir palankesnės išorinės aplinkos. Atsižvelgdama į šias tendencijas, „Coface“ pagerino Lenkijos šalies rizikos vertinimą iki A3 lygio – tai rodo patenkinamą verslo aplinkos riziką. Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad dabartinė Vidurio Rytų krizė gali reikšmingai prisidėti prie infliacijos didėjimo ir atitinkamai verslui neigiamų šalies pinigų politikos pokyčių, kurie pabrangintų skolinimąsi ir galimai ribotų verslo plėtrą. Todėl įmonėms rekomenduojama aktyviai vertinti klientų kreditingumą ir nuosekliai valdyti gautinas sumas.
