Ekonomikos krizė kiša pagalius į artėjančio Europos krepšinio čempionato Lenkijoje ratus.
Dar šių metų vasario mėnesį čempionato organizatoriai teigė, kad pasirengti varžyboms trūksta 13 mln. zlotų (bendras čempionato biudžetas – 36 mln. zlotų). Televizijos kanalas „Superstacja“, turėjęs tapti vienu pagrindinių čempionato rėmėjų, dėl sunkmečio atsisakė remti europinio masto sporto renginį.
Daug priekaištų dėl vangios rėmėjų paieškos susilaukė Lenkijos krepšinio federacija. Jos vadovų veiksmai netgi buvo aptarti specialiai sušauktame Lenkijos Seimo sporto komiteto posėdyje. Krepšinio federacija vasario pabaigoje paskelbė, kad trūkstamą pinigų sumą surinks iš anksto parduodama bilietus į varžybas.
Prasta vadyba
Tačiau ir birželio pabaigoje Lenkijos žiniasklaida jau skambino pavojaus varpais – čempionatui vis dar trūksta pinigų. Pasipylė kaltinimų lavina čempionato organizatoriams, kad jie pernelyg vėlai pradėjo ieškoti rėmėjų. „Lenkija gali tinkamai neišnaudoti progos pareklamuoti save. Kai Europos vyrų krepšinio čempionatas vyko Ispanijoje, varžybas stebėjo apie 172 mln. žiūrovų trisdešimtyje pasaulio šalių. Tačiau gana nedaug interneto svetainių, užsienio spaudos leidinių reklamuoja čempionatą ir mūsų šalį“, – nuogąstavo Lenkijos spauda.
Visus suskubo nuraminti Lenkijos krepšinio federacijos vadovas Romanas Ludvičukas. „Iš pradžių baiminomės, kad gali pritrūkti 10–12 mln. zlotų, tačiau jau dabar matome, kad mūsų viltis surinkti trūkstamą sumą, parduodant bilietus, pasiteisino. Neabejoju, kad parduosime apie 90 proc. bilietų ir uždirbsime 10–11 mln. zlotų. Renginio biudžetą tikrai surinksime“, – tikino jis. Krepšinio funkcionierius džiaugėsi, kad vienu svarbiausių renginio rėmėjų tapo populiarus šalies interneto tinklalapis wp.pl.
Lodzė nespėja
Pagrindinę čempionato organizavimo naštą prisiėmė septyni Lenkijos miestai. Jie skyrė beveik 23 mln. zlotų. Minimali vieno miesto įmoka siekė 2 mln. zlotų. Daugiausia sumokėjo Katovicai (6 mln. zlotų), nemažai pervedė Vroclavas ir Lodzė. Ne visi miestai spėjo laiku pasirengti varžyboms. Praėjusią savaitę Lenkijos žiniasklaida rašė, kad Lodzė priimti svečius pasiruošusi prastai. Krepšinio arenai didesnių priekaištų nereiškiama, tačiau piktinamasi, kad šalia jos nėra kur statyti automobilių.
„Į Lodzės areną atvykę krepšinio aistruoliai pirmiausia turės stoti į mirtiną kovą už vietą automobiliui. Gatvės aplink areną ir dabar dūsta nuo spūsčių. O miesto valdžia įsigudrino jose pradėti remontą, kuris tikrai nebus baigtas iki čempionato pradžios“, – nuogąstaujama tinklalapyje eurobasket.pl.
Istorinė arena
Čempionatui Lenkijoje parengtos septynios arenos, iš kurių mažiausia (4,2 tūkst. vietų) yra Poznanėje, didžiausia (11,5 tūkst.) – Katovicuose. Čempionato atidarymas vyks Vroclavo Liaudies (Šimtmečio) arenoje „Hala Stulecia“. Šios salės istorija – itin įspūdinga. Arena pastatyta 1911–1913 m., kai Vroclavas vadinosi Breslau ir priklausė Vokietijai. Šimtmečio vardą ši arena gavo, nes buvo pastatyta pažymėti Leipcigo kautynių, kuriose 1813 m. vokiečiai ir jų sąjungininkai sumušė Napoleono kariuomenę, jubiliejų. Antrojo pasaulinio karo metais arena tik nežymiai apgriauta.
Pokariu lenkai sunaikino buvusią nacistinę simboliką, pavadino areną Liaudies vardu ir naudojo koncertams bei sporto rungtynėms. 1963 m. čia vyko svarbiausios 13-ojo Europos vyrų krepšinio čempionato kovos. Tada Lenkijos rinktinė užėmė iki šiol aukščiausią – antrąją vietą. Vrocalavo „Hala Stulecia“ telpa 6,6 tūkst. žiūrovų. Arena, ruošiantis krepšinio čempionatui, buvo iš naujo suremontuota šių metų pradžioje. Čia pirmąsias trejas rungtynes žais Lietuva. Rugsėjo 7 d. mūsiškiai susigrums su Turkija, rugsėjo 8 d. – su Lenkija, rugsėjo 9 d. – su Bulgarija.
Praėjusio amžiaus statiniai
A grupės komandos (Graikija, Kroatija, Makedonija ir Izraelis) jėgas išbandys Poznanės arenoje, pastatytoje 1972–1974 m. Joje telpa 4,2 tūkst. žiūrovų. Iš pradžių arenoje buvo žaidžiamas tik lenkų itin mėgstamas tinklinis, vėliau „Hala Arena“ pritaikyta ir kitoms sporto šakoms. Praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio stiliaus arenos architektūra primena daugialapį žiedą.
B grupės komandos (Rusija, Vokietija, Latvija ir kvalifikacinį turnyrą laimėjusi rinktinė) varžysis „Hala Olivija“ arenoje Gdanske. 1972 m. pastatyta dengta salė iš pradžių buvo naudojama ledo ritulio rungtynėms. Šiuo metu joje žaidžia Gdansko „Prokom“ krepšinio klubas. Arenoje telpa 5,5 tūkst. žiūrovų. 2007 m. susigriebta, kad arenos stogas yra avarinės būklės ir bet kada gali įgriūti, tad arena kapitališkai suremontuota. Netoli Gdansko universiteto stovinti arena savo stiliumi primena Vilniaus koncertų ir sporto rūmus.
C grupės komandos (Ispanija, Slovėnija, Serbija ir Didžioji Britanija) rungtyniaus Lenkijos sostinės „Torwar“ arenoje. Ši arena pritaikyta įvairiems pramoginiams renginiams bei garsėja gera ledo danga. 2001 m. joje vyko Saportos taurės krepšinio turnyras, 2007-aisiais – Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Arena pastatyta 1953 m., modernizuota 1999 m. Sporto renginių metu joje telpa 4,8 tūkst., koncertų – 5–8 tūkst. žiūrovų.
Finalas vyks Katovicuose
Antrojo etapo varžybos vyks Lodzėje ir Bydgoščiuje. Arena „Luczniczka“ Bydgoščiuje atidaryta 2002 m. Prieš trejus metus čia vyko pasaulio moterų tinklinio „Grand Prix“ varžybos, o 2014 m. joje vyks Pasaulio vyrų tinklinio čempionatas. Arenoje telpa 8 tūkst. žiūrovų. Naujausia čempionatui skirta arena šiemet atidaryta Lodzėje. 287 mln. zlotų kainavusiame pramogų ir sporto komplekse telpa 13,4 tūkst. žiūrovų. Jeigu patektų į antrąjį etapą, į Lodzę iš Vroclavo persikeltų ir Lietuvos krepšininkai.
Čempionato ketvirtfinaliai, pusfinaliai ir finalas įvyks „Spodek“ arenoje Katovicuose. Šią areną buvo sumanyta statyti dar 1955 m., kai didžiausio Lenkijos pramoninio rajono centras Stalino garbei vadinosi Stalinogrodu. Po ilgai trukusių svarstymų, užsitęsusio konkurso ir nelengvų statybų, trukusių net septynerius metus, arena pagaliau atidaryta 1971 m. Manoma, kad šiuo metu ši arena verta 800 mln. zlotų. Metų pradžioje ji buvo kapitališkai suremontuota. Arenoje telpa 11,5 tūkst. žiūrovų.
Varžysis šešiolika rinktinių
Į rugsėjo 7–20 dienomis vyksiantį 34-ąjį Europos krepšinio čempionatą savo nacionalines rinktines atsiųs šešiolika šalių. Čempionato favoritais laikomos Ispanijos ir Graikijos rinktinės. Tai nestebina, nes šių tradicinių krepšinio šalių klubų biudžetai didžiausi Senajame žemyne, šių valstybių komandose žaidžia ne vienas aukščiausio meistriškumo krepšininkas. Kai 2007 m. čempiono laurus paveržė Rusija, oranžinio kamuolio žaidimas sustiprėjo ir šioje šalyje.
Tačiau krepšinyje ne viską lemia pinigai ir gyventojų skaičius. Tai ne kartą įrodė ir mažytė šalis Lietuva, paskutinįkart Europos krepšinio karaliene karūnuota 2003 m. (čempione buvo 1937 m. ir 1939 m.). Ambicijų mūsiškiai neslepia ir šiemet. Tačiau lengva nebus. Stiprias rinktines į Lenkiją šiemet siunčia Latvija ir Izraelis. Kaip visada bus pavojingi serbai. Įdomu, kad be mūsų nacionalinės rinktinės lietuviai treneriai vadovauja dar dviem: Kęstutis Kemzūra – Latvijos, Jonas Kazlauskas – Graikijos.
Arvydas Jockus
