LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Jau 2018 m. Lenkija turės dujų perdavimo infrastruktūrą, užtikrinančią visišką nepriklausomybę nuo rusiškų dujų, teigia Lenkijos dujų perdavimo operatoriaus, bendrovės „Gaz-System“ pirmininkas Jana Chadamas.
Per pokalbį su naujienų agentūra J. Chadamas pabrėžė pažangą, kurią Lenkija padarė per pastaruosius trejus metus. 2011 m. Lenkija galėjo turėti tik 9 proc. ne „Gazprom“ dujų, o dabar, pasak jo, dėl investicijų į dujotiekių infrastruktūrą beveik pusę reikiamų dujų Lenkija gali importuoti iš kitų šalių.
2015 m. tai bus 80 proc., o 2018 m. Lenkija galės visiškai atsisakyti „Gazprom“ paslaugų. Visišką diversifikaciją įgalins Lenkijos dujotiekių operatoriaus investicijos, suskystintųjų dujų terminalas Svinouiscyje, jungčių su Vokietija plėtra, nauja jungtis su Čekija ir vadinamasis virtualus reversinis dujų importas per Jamalo dujotiekį.
Gaus ES paramą
Pagal Lenkijos nacionalinio banko Ekonomikos instituto parengtą infliacijos pranešimą, Lenkijos ūkio augimas šiemet sieks tik 1,3 proc. ir bus mažiausias nuo 2001 m. Kitais metais prognozuojama 2,9 proc., 2015 m. tikimasi 3,3 proc. Banko ekspertai pastebi, kad papildomas veiksnys, kuris padės pagyvinti Lenkijos ūkį, bus Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama 2014–2020 m.
Lenkija iš ateinančios septynmečio ES biudžeto gaus daugiau kaip 100 mlrd. eurų paramos. Beveik 73 mlrd. eurų Sanglaudos politikai ir beveik 30 mlrd. eurų žemės ūkiui. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pažadėjo lenkams, kad jo vyriausybė, kiek įmanoma dinamiškiau panaudodama ES lėšas, stengsis spartinti ekonomikos augimą ir pagerinti lenkų gyvenimo kokybę mažindama atsilikimą nuo Vakarų šalių. Taip, kaip ir 2007–2013 m., didžiausia Sanglaudos fondo dalis bus skirta infrastruktūros investicijoms ir inovatyvumui skatinti.
