„Tiesiog eisime pirmyn, registruosime nutarimą ir eisime į balsavimą. <...> Neturi Landsbergis gauti 85 balsų. Čia turi Seimas apsispręsti, ar jo paties skaidrumo standartai atitinka keliamus Vyriausybei. Jeigu keliami skirtingi standartai Seimui ir Vyriausybei, tuomet, kaip premjerė sakė, reikia ieškoti kitos Vyriausybės, kuri labiau atitiktų Seimo įsivaizdavimą.
Bet kaip žmonės gali kaltinti ministrus, kai patys važinėjo karantino metu ir ėmė už tai valstybės pinigus, kad pasidengtų kurą, važinėdami kažkokius milžiniškus atstumus tūkstančiais eurų, aš to atsakymo neturiu“, – antradienį Seime susirinkusiems žurnalistams sakė G. Landsbergis.
E. Gentvilas teigia, kad savo argumentais G. Landsbergis pažeidžia „Seimo nario, buvusio savivaldybės tarybos nariu ar gavusio parlamentines lėšas transportui karantino metu, nekaltumo prezumpciją“.
„Aš nieko nelaikau vagimi. <...> Nekaltumo prezumpcija. Lygiai tokia pati nekaltumo prezumpcija taikoma ir jo deleguotam kultūros ministrui“, – teigė konservatorių lyderis.
Jis teigė nežinantis, ar atsistatydinus Vyriausybei, jo vadovaujama politinė jėga formuotų ministrų kabinetą.
G. Landsbergis teikia siūlymą rugsėjį surengti pirmalaikius parlamento rinkimus.
Tokio žingsnio konservatoriai ėmėsi visuomenei kilus abejonių, ar švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, eidama Kauno miesto tarybos narės pareigas, skaidriai naudojo gautą beveik 14 tūkst. eurų išmoką.
Vėliau klausimus imta kelti ir dėl finansų bei kultūros ministrų Gintarės Skaistės ir Simono Kairio panaudotų lėšų.
Į tai reaguodamas prezidentas Gitanas Nausėda paragino iš pareigų trauktis visus tris ministrus. Tuo metu G. Lansbergis akcentavo, jog tai – ne kelių ministrų klausimas, nes keliamų skaidrumo standartų neatitinka dauguma politikų.
Eiliniai Seimo rinkimai turėtų vykti 2024 metų rudenį.
