„Dabartinėse diskusijose apie naująją elektrinę dažnai akcentuojamas energetinės nepriklausomybės argumentas ir tai, kad augant angliavandenilinių išteklių kainoms atominė energetika yra ekonomiškai pagrįsta.
Tačiau ES energetiką smarkiai veikia politiniai sprendimai, kurie iškraipo ir formuoja energetikos sektorių. Politiniai sprendimai, kitaip nei rinkos tendencijos, tuo ir pasižymi, kad gali radikaliai pasikeisti dėl politikos kaitos“, – rašoma LLRI pranešime.
LLRI vadovas Remigijus Šimašius pabrėžia, kad tai yra ilgalaikis ir rizikingas projektas, o atsakomybę už jį turėtų prisiimti investuotojai, o ne valstybė.
„Iniciatyva statyti elektrinę buvo paskelbta iš premjerų lūpų. Trijų valstybių premjerai (Lietuvos, Latvijos ir Estijos – lrt.lt) paskelbė, kad bus statoma elektrinė, į kurią investuos šalių energetikos įmonės. Matome, kad tai politinis yra politinis pareiškimas, nes ne įmonių vadovai pasakė, kad mes norime statyti elektrinę ir mums jos reikia“, – teigia R. Šimašius.
Pasak Instituto, siekiant, kad atominės elektrinės, kaip ir bet kurios kitos energetikos įmonės, darbas būtų efektyvus, o energetikos sistemos raida sėkminga, būtina atsisakyti parduodamos energijos kainos reguliavimo ir netgi tokio reguliavimo galimybės.
„Taip pat būtina užtikrinti, kad teisės aktais ar administracinėmis priemonėmis nebus ribojamos ilgalaikės sutartys pirkti (parduoti) elektros energiją, nebus nustatomi išskirtiniai informacijos apie parduodamos elektros kainą reikalavimai, nebus nustatyti kiti apribojimai atominės elektrinės kaip ūkio subjekto veiklai“, – mano LLRI.
Jo ekspertai siūlo siekti į naujosios elektrinės projektą pritraukti privataus kapitalo ir dalį naujosios atominės akcijų parduoti vertybinių popierių biržoje.
Priminsime, kad be Lietuvos, Latvijos ir Estijos prie naujos elektrinės statybos gali prisijungti ir Lenkija.
Nauja 800–1600 megavatų atominė elektrinė Lietuvoje galėtų pradėti veikti apie 2015-uosius ir pagal galimybių studijos rezultatus kainuotų nuo 2,5 iki 4 mlrd. eurų.
