Toks klausimas iškilo Airijoje gyvenančiai Sandrai, kuri socialinio tinklo grupėje papasakojo, kad maždaug prieš mėnesį mirė jos teta.
„Ji neturėjo jokių giminių, o mes su vyru negalėjome grįžti į Lietuvą jos palaidoti, nes auginame du mažamečius vaikus, neturėjome pakankamai lėšų ir turime įsipareigojimų Airijoje – negalėjome tiesiog mesti darbų ir atvykti.
Kiek žinau, tetos palaikais pasirūpino savivaldybė. Kitą savaitę trumpam grįžtame į Lietuvą ir galvojame, kad reikėtų sutvarkyti tetos palikimo reikalus. Tačiau ar mes turime teisę tuo užsiimti, jei nepasirūpinome jos laidotuvėmis? Galbūt jos turtas dėl to automatiškai perėjo savivaldybei?“ – teiravosi moteris.
Kokiais atvejais laidojimą finansuoja savivaldybė?
Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialisto Gabrieliaus Grubinsko teigimu, mirus asmeniui ir neturint informacijos apie jo gimines bei artimuosius, visų pirma yra kreipiamasi į policiją dėl giminių nustatymo.
Jei asmuo miršta ligoninėje, slaugos namuose ar globos įstaigoje, duomenų apie jo gimines prašoma būtent šių įstaigų.
„Jei giminių nėra arba jie atsisako atsiimti ir laidoti palaikus, policija surašo atitinkamą raštą savivaldybei. Tuomet imamasi kremavimo ir laidojimo“, – pasakojo G. Grubinskas.
Taigi savivaldybės lėšomis gali būti palaidoti:
- vienišų gyventojų (t. y. neturinčių giminių ar artimųjų, galinčių palaidoti) palaikai;
- gyventojų, kuriuos atsisako laidoti giminės ar artimieji, palaikai;
- nuolatinės gyvenamosios vietos ir nenustatytos tapatybės asmenų palaikai, jei jie mirė Vilniaus savivaldybės teritorijoje.
Panaši tvarka yra ir Šiaulių savivaldybėje. Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus Aplinkosaugos ir miesto tvarkymo poskyrio vedėja Toma Vilutienė nurodė, kad savivaldybės lėšomis žmonių palaikai laidojami, kai juos laidoti atsisako artimieji arba artimieji nenustatomi:
„Šiauliuose visi palaikai savivaldybės lėšomis yra kremuojami ir laidojami bendrame kape-kolumbariume Ginkūnų kapinėse.“
Kada savivaldybei teks grąžinti pinigus už laidojimą?
Pasak T. Vilutienės, vieno asmens palaikų kremavimo ir laidojimo paslaugos pastaruosius 2 metus savivaldybei visada kainuoja tiek pat – 721,01 euro (su pridėtinės vertės mokesčiu).
Pašnekovės aiškinimu, tokia kaina buvo nustatyta po viešųjų pirkimų konkurso, sudarius sutartį su jį laimėjusia bendrove. T. Vilutienė pridūrė, kad šiuo metu bendrovė palaikų pervežimo paslaugas Šiauliuose teikia nemokamai.
Tuo metu Vilniuje palaikų kremavimas ir laidojimas yra kur kas pigesnis. Pasak G. Grubinsko, kai palaikai kremuojami, visas procesas kainuoja 410,19 euro.
Nenustatytos tapatybės asmenų palaikai nėra kremuojami, taigi jų laidojimas atsieina kiek daugiau – 458,59 euro.
Vis tik advokatų kontoros „Widen“ vyresnioji teisininkė Rimgailė Belickaitė įspėja – jei artimieji nesirūpina laidotuvėmis ir jas organizuoja savivaldybė, o vėliau artimieji nusprendžia priimti velionio palikimą, savivaldybė gali kreiptis į notarą, vedantį paveldėjimo bylą, ir pareikšti kreditorinį reikalavimą.
Tokiu atveju įpėdiniai, priėmę palikimą, privalės atlyginti savivaldybės patirtas laidojimo išlaidas.
Tačiau R. Belickaitė priduria, kad dažniausiai, jei artimieji nesirūpina laidotuvėmis, jie taip pat nepriima ir palikimo. O, jei vėliau išreiškia valią priimti palikimą, savivaldybė dažnai nesinaudoja teise pareikšti kreditorinį reikalavimą.
Tuo metu Šiaulių savivaldybės atstovė priduria, kad po laidojimo atsiradus mirusiojo artimiesiems, šie gali savivaldybei padengti kremavimo ir laidojimo išlaidas (laikotarpis tam – neterminuojamas).
„Taip pat jie, asmeniškai atsiskaitę už palaikų perdavimą laidojančiai įmonei, mirusiojo palaikus gali išregistruoti iš kapinių registro ir palaidoti šeimos kapavietėje arba išsivežti į užsienį“, – nurodė T. Vilutienė.
Kremavimo ir laidojimo kainos
Pasak G. Grubinsko, pasitaiko atvejų, kai apie giminaičio mirtį artimieji sužino iš policijos, taigi palaikus atsiima ir palaidoja patys.
Tačiau neretai giminaičiai laidoti atsisako, nes, pvz., gyvena kitame mieste ar užsienyje, su velioniu nepalaikė jokio ryšio arba laidojimui tiesiog neturi pinigų.
Ir išties – laidojimo paslaugos Lietuvoje, o ypač – Vilniuje, atsieina ganėtinai brangiai.
Pvz., laidojimo namai „Reverans“ savo svetainėje skelbia, kad laidojimo paslaugų paketas Vilniuje ir Vilniaus rajone šiemet kainuoja 1,2 tūkst. eurų jau išskaičiavus vienkartinę laidojimo pašalpą, kuri 2026 m. siekia 592 eurus.
Taigi mirusiojo transportavimas, palaikų saugojimas iki 1 paros, kūno paruošimas, šarvojimo salės, žvakidžių ir katafalko nuoma, duobės iškasimas ir kt. bendrai kainuoja apie 1,8 tūkst. eurų.
Tuo metu Vilniaus laidojimo rūmai „Ritualas“ skaičiuoja, kad šiemet kremavimas Lietuvoje kainuoja apie 400–600 eurų, laidojimas karste – nuo 300 eurų.
O bendrai visa laidotuvių eiga „nuo–iki“ (su karstu) gali kainuoti apie 2 tūkst. eurų ir daugiau.
Laidojimui išleidžia dešimtis tūkstančių eurų
Vilniaus savivaldybės atstovo teigimu, palaikai būna saugomi neribotą laiką, iki kol gaunamas raštas, kad artimųjų nėra arba jie atsisako atsiimti palaikus:
„Visais atvejais, išskyrus nenustatytos tapatybės asmenis, palaikai yra kremuojami ir laidojami vieną kartą per metų ketvirtį.“
Pasak Šiaulių savivaldybės atstovės, gavus gydymo įstaigų ar policijos raštišką prašymą palaidoti asmens palaikus savivaldybės lėšomis, kremavimas atliekamas nedelsiant ir ne vėliau kaip per 10 dienų palaikai palaidojami kapinėse.
T. Vilutienė skaičiuoja, kad 2025 m. Šiaulių savivaldybės lėšomis buvo palaidota 15 žmonių palaikų. Taigi miestui tai atsiėjo virš 10,8 tūkst. eurų.
O Vilniaus savivaldybė pernai palaidojo 59 kremuotus vienišų žmonių ir 2 nenustatytos tapatybės asmenų palaikus. Taigi miestui tai atsiėjo virš 25,1 tūkst. eurų.
2024 m. iš viso buvo palaidoti 72 palaikai (tai savivaldybei kainavo 29,5 tūkst. eurų), o 2023 m. buvo palaidoti 84 palaikai (savivaldybei tai kainavo 34,7 tūkst. eurų).
