Pasak L. Balsio, šiandieniniai įstatymai atveria galimybę „Chevron“ ir toliau vykdyti skalūninių dujų žvalgybą ir gavybą aplinkai pavojingu hidraulinio ardymo metodu net jai ir pasitraukus iš konkurso.
„Priimtų ir dar planuojamų Seime svarstyti įstatymų išsigandusi „Chevron“ vadovybė gali imtis „plano B“ ir toliau žvalgyti ir net išgauti skalūninius angliavandenilius per su šia kompanija susijusias „LL investicijas“ bei „Minijos naftą“. Šioms ir kitoms Lietuvoje įregistruotoms naftos bendrovėms anksčiau buvo išduotos bendros licencijos žvalgyti ir išgauti angliavandenilius, į kurių sąvoką pagal iki šiol galiojusius įstatymus įeina ne tik paprasta, bet ir skalūninė nafta bei dujos. Todėl „LL investicijos“ ir „Minijos nafta“ ir kitos naftos bendrovės, gavusios bendras licencijas, gali žvalgyti bei išgauti ir skalūninę naftą, ir dujas. Joms net nereikalingas poveikio aplinkai vertinimas, kadangi jos leidimus vykdyti savo veiklai gavo gerokai prieš naujų įstatymų priėmimą“, – sakė L. Balsys
Pavasario pabaigoje „Minijos nafta“ pradėjo skalūninių angliavandenilių žvalgybą ir išgręžė pirmąjį gręžinį Kalnainių kaime, netoli Švėkšnos. Stemplių kaime, esančiame Šilutės rajone, darbus vykdanti „Chevron“ deklaruoja atliekanti naftos žvalgymo darbus per „LL investicijas“, kurių 50 proc. akcijų valdo JAV kompanija. Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko teigimu, šiuo metu reikia kuo skubiau sustabdyti anksčiau visoms naftos bendrovėms išduotas licencijas ir įpareigoti jas per mėnesį deklaruoti, kokios rūšies angliavandenilių – paprastų, ar skalūninių jos ieško ir kokius žvalgybos bei gavybos metodus naudoja.
Lietuvos žaliųjų partija, Žemaitijos bendruomenės, įvairios aplinkosaugos bei pilietinės nevyriausybinės organizacijos prieštarauja skalūninių dujų žvalgybai ir gavybai Lietuvoje naudojant hidraulinio ardymo technologiją dėl jos metu kartu su vandeniu į gręžinius pumpuojamų toksiškų chemikalų, kurie gali pasiekti ir užteršti požeminio geriamojo vandens išteklius bei sukelti neigiamus padarinius aplinkai, žmonių sveikatai.
