Kai teisėsaugininkai sulaikė Vilniaus apygardos teismo teisėją Ryšardą Skirtuną ir advokatą, kuris, kaip įtariama davė 3000 litų kyšį, anksčiau nagrinėtos bylos atverčiamos iš naujo.
Vilniaus apygardos teismas pradėjo iš naujo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje Saulius Skėris, Viktoras Mula, Audrius Skėris, Markas Kardišauskas, Šarūnas Juodžbalys, Gediminas Jacka, Jonas Bielskis, Arikas Pastuškovas, Gintautas Žukauskas, Danguolė Vaidžiulienė, Benas Juodris, Mantas Juodris ir Anatolijus Vasiljevas kaltinami nusikalstamo susivienijimo organizavimu ir nužudymais.
Nors byla, kurioje valstybės kaltintojas yra Aleksandras Kazakovas, jau buvo pusiau išnagrinėta ir apklausti liudytojai, ši procedūra pasikartos iš naujo.
Pirmadienį trijų teisėjų kolegija pakartotinai nustatė kiekvieno kaltinamojo tapatybę ir supažindino su proceso eiga .ir gautais skundais tyrimo metu. Paaiškėjo, kad visi yra daug kartų teisti, kai kurie jau atlieka bausmę.
Pavyzdžiui, teisiamasis Viktoras Mulas nubaustas kalėti 20 metų, bet nuosprendis dar neįsiteisėjo.
Teismas informavo, kad šiuo metu yra paskelbta vieno įtariamojo – Manto Juodrio – paieška, o mirusio Sauliaus Skėrio atžvilgiu byla yra nutraukta.
Prašo daryti įrašus
Kaltinamo Gedimino Jackos advokatas paprašė leisti daryti įrašus teismo posėdžio metu, nes jo ginamasis yra neįgalus ir jam būtina įrašyti kalbas, kad paskui perklausytų.
Teismas tenkino G. Jackos prašymą informavęs, kad būtina išjungti diktofoną, kai asmenys teiks savo asmens duomenys bei garsins gyvenamąją vietą.
Su policija bendradarbiauti sutikęs J. Bielskis dėl šio nusikaltimo net nėra teisiamas – nuo Lietuvos teisėsaugininkų besislapstantį kaunietį Rusijoje sulaikę pareigūnai nedavė leidimo jį teisti dėl bankininko draugo pagrobimo organizavimo bei turto prievartavimo.
Reikalavo pinigų
Tyrimo metu pasitvirtino ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kad G. Jacka ir J. Bielskis dar 1993-aisiais organizavo I. Žukovskio-Zilberio pagrobimą, o vėliau už jo išlaisvinimą iš vilniečio verslininko Vladimiro Naidūno reikalavo 200 tūkstančių JAV dolerių. Tiesa, bankininkui šią sumą pavyko sumažinti iki 150 tūkstančių JAV dolerių.
Be to, G. Jacka turėjo bendrų verslo reikalų su V. Naidūnu (jam pardavė namą, sklypus), kuris esą buvo skolingas dalį pinigų. Tyrimo metu J. Bielskis prisipažino, kad G. Jacka iš pradžių siūlė pagrobti būtent V. Naidūną, tačiau jis draugą „paprotinęs“, kad to neverta daryti – nebus kam sumokėti pinigų, todėl geriau pagrobti jo artimą draugą I. Žukovskį-Zilberį.
Kaltintojo teigimu, nustatyta, kad Šiaulių nusikalstamo pasaulio atstovai Saulius Skėris ir Viktoras Mula pagrobė I. Žukovskį-Zilberį, o G. Jacka iš anksto nesuderinęs atvyko į svečius pas V. Naidūną. Kaip tik tuo metu (pagal iš anksto suderintą planą) V. Naidūnui paskambino pagrobėjai ir pareikalavo 200 tūkst. JAV dolerių išpirkos, kitaip grasino jo bičiulį nužudyti ir kaip įrodymą atsiųsti kūno dalis.
Mėgino pagrobti
Kai V. Naidūnas savo bičiuliui G. Jackai papasakojo apie pagrobimą, šis prisipažino, kad „turi įtakingą pažįstamą nusikalstamame pasaulyje“. Tas „įtakingas“ asmuo – J. Bielskis.
Sulaukęs G. Jackos skambučio J. Bielskis sutiko tarpininkauti ir atvyko į V. Naidūno namus. Pasak J. Bielskio, V. Naidunas sutiko sumokėti 150 tūkst. JAV dolerių, tačiau surinko tik 100 tūkst. JAV dolerių, todėl jis sutikęs likusią sumą paskolinti.
V. Naidūno pinigai pagrobėjams turėjo būti perduoti Kauno kavinėje „Apuokas“, tačiau pinigų perdavimas neįvyko, nes į susitikimą atvažiavęs S. Skėrį partrenkė mašina ir jis atsidūrė ligoninėje.
Dėl žlugusio plano pyko ne tik V. Mula, kuriam jam buvo sumokėta 100 JAV dolerių ir 20 tūkst. talonų, bet ir G. Jacka, kuriam turėjo atitekti didžiausia išpirkos suma.
Kalbėdamas apie pagrobimą V. Mula taip pat užsiminė, kad ir J. Bielskis pyko ant G. Jackos, nes šis liepė paleisti bankininko draugą. „Jis sakė, kad kai pasveiks S. Skėris, reikės pagrobti G. Jackos sūnų ir taip išmušti pinigus“, – teigė valstybinis kaltintojas.
Jo teigimu, nusikaltimą įvykdė S. Skėris ir V. Mula. Kiti pagrobime dalyvavę asmenys nebuvo nustatyti.
Kaltinimų lavina
G. Jacka yra kaltinamas padaręs ir daugiau nusikaltimų – esą negalėdamas atleisti Telšių verslininkui Hiliarijui Gediminui Sasnauskui už jo nepalankų liudijimą teisme, organizavo jo nužudymą, teigė prokuroras. „Grasinimų sulaukė visi, kurie liudijo prieš G. Jacką ar bent kaip prisidėjo prie jo nuteisimo“, – pareiškė jis.
G. Jacka yra kaltinamas organizavęs H. Sasnausko nužudymą – verslininkas buvo nušautas 1993-iųjų sausio 22-osios vakarą prie savo namų Birutės g., Telšiuose.
Kaltinamajame akte teigiama, kad G. Jacka norėjo atkeršyti verslininkui už kreipimąsi į teisėsaugos organus ir duotus parodymus baudžiamojoje byloje dėl kurstymo duoti kyšį.
Bylos duomenimis, į laisvę išėjęs G. Jacka nusprendė atkeršyti H. Sasnauskui ir apie tai papasakojo J. Bielskiui, pravarde Senelis. Be to, jis paprašė J. Bielskio surasti žudiką, kuriam už „darbą“ pažadėjo sumokėti 5 tūkst. JAV dolerių.
Netrukus J. Bielskis susitiko su S. Skėriu, kuriam suteikė visą G. Jackos pateiktą informaciją – kur H. Sasnauskas gyvena, kokiu automobiliu važinėja ir kur geriausia būtų jį nužudyti.
H. Sasnauskas buvo nušautas 1993-iųjų sausį – banke pinigus iškeitęs ir į su mažamečiu sūnumi į namus grįžęs verslininkas buvo užpultas vos išlipęs iš automobilio VAZ 2109 – iš prie namų esančio sandėliuko iššoko du vyrai, kurių vienas šovė iš nupjautavamzdžio medžioklinio šautuvo, o paskui dar kartą metaliniu daiktu sudavė per galvą.
Peršokę namo tvorą, nusikaltėliai paspruko. Įtariama, kad verslininką nušovė ne S. Skėris, o kartu buvęs „bachūriukas“.
Po kelių valandų H. Sasnauskas mirė ligoninėje. Vienintelis žudikus matęs mažametis verslininko sūnus negalėjo nurodyti jų požymių – tą vakarą jau buvo tamsu.
Mirus H. Sasnauskui, G. Jacka susitiko su J. Bielskiu, perdavė penkis tūkstančius JAV dolerių. Vėliau visus pinigus Senelis atidavė S. Skėriui – esą sau nepasiliko nė cento, nes G. Jackai talkino „iš draugiškumo“.
Prezidentei siūloma atleisti į teisėsaugos akiratį patekusius teisėjus
Teisėjų taryba Prezidentei Daliai Grybauskaitei patarė atleisti teisėjo vardą pažeminusius Almantą Lisauską ir Ryšardą Skirtuną.
Po to, kai į viešumą iškilo faktų, kad Kauno apygardos administraciniame ir Kauno miesto apylinkės teismuose tarp teisėjų buvo užsimezgę kabinetiniai santykiai, Teisėjų taryba dar vasario mėnesio pradžioje Prezidentei patarė atleisti keturis teisėjus.
Reklama
Tuo metu Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas A. Lisauskas atostogavo ir Tarybai pateikė prašymą svarstymą atidėti. Vėliau A. Lisauskas su jam pateikta medžiaga susipažinti ir Tarybos posėdžiuose dalyvauti negalėjo dėl ligos.
30 tūkst. litų paėmimu už palankų teismo sprendimo priėmimą įtariamas Vilniaus apygardos teismo teisėjas R. Skirtunas ankstesniame Tarybos posėdyje dalyvauti negalėjo taip pat dėl ligos. Praėjusią savaitę Seimas panaikino R. Skirtuno neliečiamybę.
