Skirtingai nei praėjusiais metais, kai per sausio mėnesį miesto oro tarša buvo padidėjusi net dvidešimt kartų, oro kokybės tyrėjai apie oro taršą skelbia tik pirmą kartą. Smulkiųjų kietųjų dalelių kiekis ore padaugėjo taip staigiai, kad suglumo net ir specialistai. Suglumti turėtų ir miesto gyventojai, nes orą šį kartą teršia ne kas kitas, bet jie patys – individualių namų gyventojai, iš kurių namų kaminų rūkstantys dūmai skleidžiama tarša ne tik gula ant balto sniego tarsi priekaištas namo gyventojui. Sklinda tarša ir plačiau, ir teršalais kvėpuoja ne tik tie, kurie patys teršia miestą, bet ir niekuo dėti žmonės. Aplinkos saugotojai ragina nelikti abejingiems ir informuoti specialistus apie kiekvieną atvejį, kai iš kaimyno kamino virsta ne tik kietosios dalelės, bet ir toksinai.
Tarša padvigubėjo
Neįprastai šilta sausio mėnesio pradžia ir tapo puikiu įrodymu, kad didieji miesto teršėjai – ne automobiliai, važiuojantys miesto gatvėmis ir žiemą, ir vasarą. Kai nebuvo taip šalta ir gyventojams reikėjo mažiau kūrenti krosnis, ir oro tarša, pasak Šiaulių municipalinės aplinkos tyrimų laboratorijos vedėjo Roberto Klimo, neviršydavo nustatytos normos – 50 mikronų kubiniame metre.
Situacija pasikeitė, kai šaltukas spustelėjo žemiau 20 laipsnių termometro padalos. Praėjusį sekmadienį Šiaulių municipalinės aplinkos tyrimų laboratorijos specialistai pirmą kartą šiais metais užfiksavo taršą – oro kokybės tyrimų laboratorijos prietaisai rodė, jog kubiniame metre sklando 70 mikronų kietųjų dalelių.
Anot laboratorijos vedėjo Roberto Klimo, nuo sekmadienio situacija tik blogėjo. Sausio 30 dieną tarša padidėjo iki 89 mikronų kubiniame metre. Laboratorijos prietaisų duomenys ypač skiriasi dieną ir naktį. Maždaug nuo 21 iki 24 valandos – ypač padidėja taršos koncentracija. Prietaisai, anot vedėjo, fiksavo net iki 100 mikronų kietųjų dalelių kubiniame metre.
„Kaip tik tuo metu žmonės grįžta iš darbo, kūrena krosnis, šildosi būstus“, – pastebi R. Klimas, blogį įžiūrintis ne pačiame šildyme, bet tame, kuo žmogus kūrena krosnis. „Kaip ir paukštis – vienas gyvena ir nesimato, kad jis čia įsikūręs, o kitas teršia aplinkui“, – sako laboratorijos vedėjas ir pastebi, jog tereikia nueiti į bet kurį individualių namų rajoną ir pažvelgti į sniegą, baltu patalu apklojusį žemę. Deja, aplink kai kuriuos namus tas patalas jau gerokai patamsėjęs. Ir tai – puikus įrodymas, kad tų namų gyventojams oro tarša bei pačių sveikata, anot vedėjo, – menkai rūpi.
Teršaluose – pavojingi junginiai
Nors Šiaulių aplinkos apsaugos agentūros dar nepasiekė pranešimai apie tai, kad iš kaminų virsta juodi dūmai, įrodantys, kad kūrenamos atliekos, tačiau specialistai to ir nelaukia. Patirtis rodo, jog kiekvienais metais, kai tik prasideda kūrenimo sezonas, taip ir virš miesto pakimba migla, vadinama smogu. Ypač tarša didėja, kai, anot vedėjo Alvydo Kairio, vyrauja nepalankios oro sąlygos teršalams sklaidytis, kaip ir yra šiuo metu, kai beveik nėra vėjo bei kritulių.
Užterštame ore specialistai aptinka daug pavojingų junginių, ne tik kietųjų dalelių, kurios šiuo metu ypač akcentuojamos. Tai ir anglies monoksidas, azoto dioksidas, sieros dioksidas, ozonas, benzenas, švinas. Taip, anot A. Kairio, atsitinka dėl to, kad kai kurių namų savininkai savo namus šildo degindami įvairias atliekas: senus baldus, impregnuotas medienos atliekas, plastikinę pakuotę ar net netinkamas naudoti padangas. Deja, gyvenamųjų namų kaminai nėra aukšti - dažniausiai iki septynių metrų. Be to deginimo temperatūra buityje naudojamuose šildymo katiluose nedidelė, kūrenamos atliekos sudega nepakankamai, tad jos kartu su dūmais ir išmetamos į aplinką bei pasklinda aplinkui, nuklodamos sniegą juodu sluoksniu. Teršiama ne tik savo pačių, bet ir kaimynų teritorija. Ir teršiama, deja, ne tik žiemą – visa ši tarša, atšilus orui, susigeria į žemę. O juk individualių gyventojų namus supa ir daržai, sodai, juose auginami vaisiai ir daržovės, kuriuos valgo ne kas kitas, bet patys namų savininkai, manydami, jog užsiaugina ekologiškų daržovių.
Todėl miesto gyventojai raginami būti atsakingi. Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymas, anot A. Kairio, draudžia pramoniniuose katiluose ir buitinėse krosnyse naudoti kitą kurą, negu įrašytas įrenginio pase. Įprastai buitinėse krosnyse turi būti naudojama natūrali mediena, kuro briketai ar kitoks natūralus kuras.
Įstatymui nepaklūstantys gyventojai gali būti ir baudžiami. Tai, anot vedėjo, numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal kurį už šių reikalavimų nepaisymą numatytos baudos iki 400 litų. Raginami ir gyventojai nelikti abejingi. „Jei matote, kad iš kamino be paliovos ritasi juodi dūmai, skambinkite telefonu 52 41 53", - prašo pagalbos Aplinkos apsaugos agentūros inspektoriai ir ragina miestą dengiančiu smogu susirūpinti ne tik miesto valdžią, bet ir pačius gyventojus.
Geriausia išeitis, anot A. Kairio, būtų modernizuoti namą, tačiau šiais laikais, kai dažnas šiaulietis galvoja apie išgyvenimą, o ne apie kapitalines investicijas į būstą, kalbėti sunku. Tačiau reikėtų pasidomėti ir galimybe naudotis centriniu šildymu bei dujomis, apsirūpinti moderniais šiluminiais siurbliais, kurie neteršia oro.
Patariama gyventojams ir ant kamino įrengti filtrą arba dūmtraukyje įmontuoti specialią kasetę, kuri valytų dūmus, ir oro tarša sumažėtų. Ir tai, anot A. Kairio, pasiteisintų, jei žmonės galvotų ne vien apie pinigus bei išlaidas, bet ir apie savo ir savo vaikų sveikatą.
Sveikatos sutrikimų daugėja
Tuo metu, kai virš miesto pakimba smogas, ilgėja eilės ir prie gydytojų kabinetų durų. Oro taršai, pasak Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Jūratės Karalevičienės, jautriausi yra vaikai, ypač ikimokyklinukai, vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji lėtinėmis kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis. Šie žmonės, padidėjus oro taršai, turėtų pasilikti namuose, vengti fizinio krūvio, saugoti kvėpavimo takus. Šiuo metu gelbsti tik šaltis, dėl kurio ilgai būti ore niekam nesinori.
Pataria visuomenės sveikatos saugos specialistė nuo taršos saugoti ir patalpas, kurias būtina vėdinti. Prieš vėdinant patalpas langus ir orlaides rekomenduojama uždengti drėgnu audiniu.
Ypač oro tarša, anot J. Karalevičienės, pavojinga sergantiems lėtinėmis ligomis. Šie žmonės turėtų pasirūpinti vaistų atsargomis.
Padidėjus oro taršai dažniausiai žmones vargina ūmūs sveikatos sutrikimai: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai - peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, sunkėja kvėpavimas. Sergantiems lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligomis paūmėja ligos – vargina astmos priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai. Kuo mažesnio skersmens kietosios dalelės patenka į kvėpavimo takus, tuo gilesnius kvėpavimo takus pasiekia ir ten nusėda. Didesnės dalelės, anot medikės, sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos.
Smulkesnės dalelės, nusėdusios gilesniuose kvėpavimo takuose, gali išbūti nuo dviejų savaičių iki vienerių metų. Tokiu būdu susiformuoja palanki terpė išsivystyti lėtinei ligai. Be to kietųjų dalelių savybė absorbuoti aplinkos cheminius bei biologinius teršalus gali sąlygoti lėtinius apsinuodijimus, alergines organizmo reakcijas.
Kai organizme kaupiasi švinas, pasak medikės, neišvengiamos lėtinės ligos, apsigimimai, pažeidžiama nervų, virškinimo sistema, mažėja hemoglobino ir eritrocitų kiekis kraujyje. Skatinamas net plaučių ir gerklės vėžys.
Zita KATKIENĖ
