Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė vasario ir kovo mėnesiais atliko šalies gyventojų apklausą, kokiuose šalies didmiesčiuose, Lietuvos gyventojų nuomone, reikalai juda teisinga linkme. Tyrimu buvo siekiama palyginti miesto įvaizdį (t.y. ką apie konkretų miestą ir jame vykstančius pokyčius mano visi gyventojai) bei realius gyventojų vertinimus (kuomet savo miestą vertina patys gyventojai).
Vertinant miestų įvaizdį, palankiausiai įvertintas Vilnius bei Klaipėda (po 60 proc. apklaustųjų mano, kad reikalai šiuose miestuose juda teisinga arba greičiau teisinga linkme). Kitų miestų vertinimai panašūs: Kauną žengiant teisinga linkme įvardijo 45 proc., Šiaulius – 44 proc., Panevėžį – 40 proc. apklaustųjų.
Pačių miestų gyventojų nuomonės gerokai skiriasi – apskritai miesto vystymosi linkme patenkinti 72 proc. sostinės gyventojų , 53 proc. kauniečių, 52 proc. klaipėdiečių, 37 proc. Panevėžio ir 34 proc. Šiaulių gyventojų.
Pasak „Spinter tyrimų“ projektų vadovo Naglio Jonuškos, kalbant verslo terminais, mažesnių didmiesčių – Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio „akcijos“ yra pervertintos, o Kauno ir ypač Vilniaus – neįvertintos. Vilniečiai daug labiau patenkinti pokyčiais savo mieste nei juos vertina visi šalies gyventojai. Panašios tendencijos fiksuojamos Kaune. Klaipėda išsiskiria kaip miestas, nepaliekantis abejingų – apskritai vienokią ar kitokią nuomonę apie šį miestą išsakė didžiausias procentas respondentų, be to, Klaipėda turi antrą pagal dydį (po Vilniaus) savo miesto gerbėjų būrį (nurodžiusių pozityviausią atsakymą „juda teisinga linkme“). Kita vertus, šis miestas paties jo gyventojams neatrodo toks žavus kaip žvelgiant iš šalies.
Šiauliuose ir Panevėžyje – panašios tendencijos.
Apskritai teigiamus pokyčius dažniau įžvelgia jauniausi (18–25 m.) tyrimo dalyviai. Vilniuje juos dažniau paminėjo moterys ir didžiausias pajamas turintys respondentai, Klaipėdoje pozityvius dalykus dažniau įžvelgia didžiausiais pajamas turintieji respondentai, Šiauliuose – moterys bei vidutinių pajamų (iki 1000 Lt) tyrimo dalyviai. Panevėžį palankiau vertina vidutinių pajamų (iki 1000 Lt) apklaustieji.
Tyrimas vyko š.m. kovo 27–balandžio 18 dienomis. Tyrimo metu apklausti 1454 respondentai visoje šalies teritorijoje nuo 18 iki 75 m. amžiaus.
Tyrime naudotas daugiapakopės stratifikuotos tikimybinės atrankos metodas. Šis atrankos metodas užtikrina duomenų reprezentatyvumą, t. y. kiekvienas šalies namų ūkis turi vienodas galimybes būti apklaustu ir atrankinė visuma pagal tikslinius kriterijus atitinka generalinę visumą. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.
Galima bendrųjų tyrimo rezultatų paklaida neviršija 3 proc.
