Asbestas buvo laikomas kone „stebuklingu“, kol nebuvo ištirtas pavojingas jo poveikis. Tai patvari, atspari vandeniui ir puikių izoliacinių savybių turinti medžiaga.
Asbestas taip pat yra nebrangus, todėl tapo viena populiariausių statybinių medžiagų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Mūsų šalyje asbestas buvo plačiai naudojamas nuo 1961 m. – didžiausia jo dalis naudota stogams.
Tačiau jau 1976 m. Tarptautinio vėžio tyrimo centras asbestą įtraukė į kancerogeninių medžiagų sąrašą kaip vėžį sukeliančią medžiagą. Atlikti tyrimai ir surinkti duomenys* rodo, kad asbestas (taip pat ir visos jo atmainos) sukelia įvairias lėtines ligas ir vėžinius susirgimus.
Didžiausia tikimybė susirgti asbesto sukeliamomis ligomis atsiranda esant didesnei jo koncentracijai ir asbestu užterštu oru kvėpuojant ilgesnį laiką. Todėl pašalinus iš aplinkos asbestą, pašalinamas ir galimas asbesto poveikis sveikatai, pagerėja gyventojų gyvenimo kokybė ir saugumas.
Apie asbesto stogų dangos pavojus ir tai, kaip taisyklingai pasikeisti tokią stogo dangą, taip pat apie šiuolaikiškas stogo dangas kalbamės su UAB „Eternit Baltic“ produkto vadovu Donatu Bosu.
Donatai, visoje Europos Sąjungoje asbestas uždraustas nuo 2005 m., tad kodėl, prabėgus tiek metų, asbesto šalinimo klausimas Lietuvoje vis dar toks aktualus?
Tiesa, kad jau nuo 2000 metų Lietuvoje uždrausta naudoti lygius ir banguotus asbesto lakštus gyvenamųjų namų ir visuomeninės paskirties pastatų statyboje, tačiau dar ir dabar asbesto galima aptikti senesnės statybos namų stogų dangose ar banguotais lakštais dengtuose daugiabučių̨ balkonuose.
Užtenka pasižvalgyti po miestų, miestelių gyvenamųjų namų stogus ar net žemės ūkio sektorių – ir pamatysite, kiek daug stogų vis dar dengia asbestiniai lakštai. O kol šios asbestinės dangos yra aplinkoje, tol vis dar galimas neigiamas asbesto poveikis. Todėl asbesto šalinimo klausimas yra labai aktualus, ir ne tik valstybė ar tam tikros institucijos, bet ir patys gyventojai turėtų būti suinteresuoti kuo greičiau pasikeisti asbestinius stogus.
Kokią grėsmę kelia sena asbestinė stogų danga? Kada asbestas žmogui yra pavojingiausias?
Svarbiausia suprasti, kad pavojų kelia ne pats asbestas, o jo nematomi ir bekvapiai laisvi plaušeliai, kuriuos žmogus gali įkvėpti su asbestu užterštu oru. Kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai yra neliečiami, asbestas pavojaus nekelia.
Tačiau griaunant statinius, keičiant asbestinę stogų dangą, laužant, pjaustant ją, atliekant remontą arba renovaciją ar kitaip apdorojant asbesto turinčius gaminius, aplinkoje pasklinda labai smulkūs plaušeliai. Kuo daugiau ir kuo smulkesnių plaušelių patenka į aplinką, tuo didesnė rizika susirgti. Kadangi asbesto plaušeliai labai lengvi, ore jie gali sklandyti net keletą dienų, o patekę į kvėpavimo takus. pasiekti plaučių alveoles ir pasilikti ten visam laikui.
Be to, po truputį ỹra net ir nelaužomi, ramiai stovintys asbesto lakštai. Pavyzdžiui, 1960 m. statybos namo stogo asbestinių lakštų storis jau bus suplonėjęs, nes tokia danga jau kelis dešimtmečius patyrė atmosferinį poveikį: lietų, saulę, vėją.
Net natūralus šios dangos dūlėjimas reiškia, kad yra ardoma asbestinės dangos struktūra ir į aplinką patenka plaušeliai, kurie ilgainiui sukelia įvairias ligas. Beje, tos ligos išsivysto ne iš karto, o per keletą dešimtmečių.
Papasakokite, kokių taisyklių reikia laikytis, norint teisingai pasikeisti seną asbestinį stogą. Ką vertėtų atsiminti?
Žinoma, pirmiausia patarčiau asbesto lakštų nuėmimą ir išvežimą patikėti įmonėms, kurios turi licenciją ir užsiima tuo profesionaliai, bet jei turite galimybę asbestą išsivežti patys, reikia laikytis gana griežto protokolo. Būtina dirbti su respiratoriumi, dėvėti specialius, dulkėms nelaidžius rūbus, pirštines ir avėti batus.
Uždengti kitus paviršius, saugant nuo užteršimo asbestu, nuolat drėkinti paviršius, o nuimtus lakštus apvynioti polietilenu, sudėti ant išvežimui skirtos paletės ir pristatyti tik į asbesto atliekų šalinimui skirtas aikšteles, kurių yra kiekvienoje savivaldybėje ir kuriose jis saugiai utilizuojamas.
Beje, asbesto atliekų pridavimas kainuoja, to nepadarę, negalėsite dalyvauti asbesto šalinimo paramos programoje, jei tokioje ketinate dalyvauti.
Kokios yra šiuolaikinės asbestinių stogų alternatyvos? Ką patartumėte, ieškantiems universalios stogo dangos, ir kaip įvertinti, kokia danga bus tinkamiausia mano stogui?
Pagrindinė ir svarbiausia šiuolaikinių stogų dangų savybė ta, kad jų rišamoji medžiaga yra be asbesto. Pavyzdžiui, fibrocementiniuose banguotuose lakštuose asbestą pakeitė sintetinis pluoštas (PVA), kuris vežamas iš vienintelio gamintojo Japonijoje. Taigi, PVA sintetinis pluoštas, cementas, celiuliozė, kiti mineralai bei vanduo sudaro pluoštinį cementą, kuris yra patikimas, nekenksmingas ir ilgaamžis.
Banguoti lakštai yra optimalus pasirinkimas ir dėl savo svorio. Pavyzdžiui, vienas kvadratinis metras skardos lakštų sveria apie 5 kg, banguoti lakštai – apie 15 kg, na, o čerpės – apie 50 kg. Todėl keičiant stogą reikia atsižvelgti ir į jį laikančias konstrukcijas.
Pavyzdžiui, jei keičiamas asbestinis stogas, reikia įsivaizduoti, kad tiek namas, tiek šio namo stogo konstrukcijos taip pat yra keleto dešimtmečių senumo, todėl tokiam stogui tiks lengvesnė danga, tokia kaip banguoti lakštai ar skarda. Jei vis dėlto norėsite kloti čerpes, tuomet turėsite stiprinti ir visą stogo konstrukciją.
Tačiau skarda, nors yra lengva, lyjant lietui kelia daug triukšmo. Be to, ji tvirtinama žemiausioje lakšto vietoje, kur labiausiai bėga vanduo, todėl yra tikimybė, kad ilgainiui palei tvirtinimo elementus stogas pradės leisti vandenį. Skarda yra santykinai plona (tik 0,5–0,6 mm) danga, todėl esant dideliems temperatūrų svyravimams atsiranda kondensato (kaupiasi vanduo) po stogo danga tikimybė.
Banguoti lakštai, priešingai, tvirtinami bangos viršuje, kur mažiausiai bėga vanduo, todėl nekyla vandens pralaidumo rizika, taip pat lakštai nekaupia kondensato, nes sugeba absorbuoti drėgmę ir po to ją išgarinti. Banguoti lakštai taip pat yra įvairaus ilgio: nuo 585 mm iki 2500 mm, todėl tinka tiek gyvenamųjų namų statybos, tiek žemės ūkio sektoriui.
Taigi, siūlau atsižvelgti į individualius jūsų namo ar kito statinio duomenis, tokius kaip amžius, išvaizda, patvarumas, ir išsirinkti labiausiai tinkančią stogo dangą.
Vis dar vyrauja požiūris, kad pasikeisti stogą yra gana sudėtinga ir brangu. Ar taip ir yra? Kiek laiko tai užtrunka?
Sunku vienareikšmiškai atsakyti, nes tai priklauso nuo pasirinktos stogo dangos, jos ploto, metų laiko, oro sąlygų ir kitų veiksnių. Svarbiausia įvertinti, kad didžioji laiko dalis, apie 70 proc., bus panaudota stogo konstrukcijai paruošti ir tik 30 proc. – pačiam stogo dengimui, įskaitant vėjalentes ir kraigus.
Taip pat žinau ne vieną atvejį, kai keičiant stogą yra norima sutaupyti, todėl naudojamos neoriginalios stogo detalės, tokios kaip kraigai, vėjalentės, sraigtai, difuzinė plėvelė ir pan. Galiu patikinti, kad originalūs fibrocementiniai stogo priedai kainuoja nedaug brangiau, o kartais net tiek pat, kiek skardiniai.
Tačiau su originaliais priedais stogas atrodo žymiai tvarkingesnis ir išbaigtas. Mūsų, UAB „Eternit Baltic“, stogo dangų montavimo instrukcijos yra viešai prieinamos, lengvai suprantamos, todėl montavimo darbus galėsite atlikti patys ir taip sutaupyti.
Be to, bent jau iki praėjusių metų gyventojai, gyvenantys kaimo vietovėje, galėdavo teikti paraiškas dėl paramos, norint pakeisti asbestinę stogo dangą į aplinkai nekenksmingą stogo dangą.
Siūlau užsukti į Nacionalinės mokėjimo agentūros puslapį www.nma.lt ir pasidomėti apie paramą asbestinių stogų keitimui. Tai dar vienas būdas dalyvauti programoje ir gauti paramą naujam, aplinką ir jūsų sveikatą tausojančiam stogui.
Apie FORMALDEHIDUS, kuriu pilna grindu danguose, balduose?
