Naikinant apskričių administracijas tarp dangaus ir žemės atsidūrė Jono Basanavičiaus tėviškėje įkurtas muziejus ir Atgimimo ąžuolynas.
"Neaišku, ar mūsų muziejus išliks", - neslėpė nerimo dėl ateities Ožkabaliuose, Vilkaviškio rajone, esančios tautos patriarcho J.Basanavičiaus sodybos-muziejaus direktorė Rūta Vasiliauskienė.
Anot jos, šiuo metu muziejaus, kuris prižiūri ir Atgimimo ąžuolyną, steigėja yra Marijampolės apskrities viršininko administracija. Kasmet veiklai ir 68 hektarų teritorijai prižiūrėti iš valstybės biudžeto gaunama apie ketvirtį milijono litų. Tiesa, šiemet skirtos lėšos sumažintos beveik 40 procentų. Tačiau dėl to muziejus į skolas nebris - darbuotojai patys ruošia žiemai kurą, pašarus sodyboje laikomiems gyvuliams.
"Sodybai-muziejui prižiūrėti numatyti devyni su puse etato. Trys administracijos darbuotojai: direktorė, vyr. fondų saugotojas ir muziejininkas, kiti - sargai, valytoja, darbininkai - prižiūri sodybą ir ąžuolyną", - pasakojo R.Vasiliauskienė. Direktorė dar pridūrė, kad muziejus gyvena ir iš "projektinių" lėšų. Darbuotojai rengia įvairius edukacinius ar kitokius projektus ir taip pritraukia ne tik papildomų lėšų muziejaus veiklai, bet ir lankytojų. Jų į Ožkabalius atvyksta kasmet vis daugiau. Tiek iš Lietuvos, tiek iš Lenkijos, Vokietijos, kitų kraštų.
Apie J.Basanavičiaus sodybos-muziejaus ateitį pradėta viešai kalbėti pavasarį, kai tapo aišku, kad kitais metais neliks apskričių viršininkų administracijų. Tačiau tuomet dar ruseno viltis, jog muziejus bus išsaugotas kaip savarankiška įstaiga, blogiausiu atveju - kaip Nacionalinio muziejaus filialas. Galimybė grąžinti sodybą į Vilkaviškio rajono savivaldybės rankas net nesvarstyta. Mat prieš trejus metus kuriant Ožkabaliuose savarankišką muziejų pagrindinis argumentas ir buvo anksčiau jį prižiūrėjusios Vilkaviškio savivaldybės administracijos finansinis nepajėgumas rūpintis sodyba bei besiplečiančiu Atgimimo ąžuolynu. Jam, kaip Vilkaviškio krašto muziejaus filialui, lėšų tekdavo tiek, kad jų vos pakakdavo dviejų darbuotojų atlyginimams. Tačiau du žmonės fiziškai nepajėgdavo rūpintis sodyba, prižiūrėti ąžuolyno ir priimti vis gausėjančių lankytojų būrius. Tuomet buvo įkurta savarankiška viešoji įstaiga Jono Basanavičiaus sodyba-muziejus.
Vilkaviškio rajono mero pavaduotojas Jonas Meškauskas LŽ prisipažino, kad išlaikyti J.Basanavičiaus sodybą-muziejų tokį, koks yra dabar, - ne savivaldybės pečiams. "Mes tikrai negalėsime kasmet skirti beveik po ketvirtį milijono litų. Todėl ir atidavėme sodybą valstybei, nes savivaldybė buvo nepajėgi jos išlaikyti. Ir visai nenorėtume vėl užsikrauti šios naštos, tačiau jei reikės ją perimti - perimsime. Gerai būtų, kad kartu su finansavimu. Juk tai ne vien Vilkaviškio, bet ir visos Lietuvos reikalas. Kitaip vėl būsime priversti mažinti darbuotojų etatus", - kalbėjo J.Meškauskas. Jis neslėpė, kad jei mažės etatų, mažės ir sodybos-muziejaus bei ąžuolyno priežiūra.
Su tuo kategoriškai nelinkusi sutikti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė. "Sunaikinti tai, kas jau "atsistojo ant kojų", būtų lengviausia. Manyčiau, vienintelis ir racionaliausias būdas yra sodybą-muziejų perduoti Nacionaliniam muziejui kaip Signatarų namų filialą. Tuomet šiai įstaigai netrūks profesionalios pagalbos tiek kaupiant, saugant ir eksponuojant muziejines vertybes, tiek puoselėjant patį Atgimimo ąžuolyną", - sakė ji.
Marijampolės apskrities viršininkė Birutė Kažemėkaitė, sodybos-muziejaus darbuotojai, Nepriklausomybės Akto signatarų klubas kreipėsi į Kultūros ministeriją, Vyriausybę, kad nebūtų leista sunykti J.Basanavičiaus sodybai-muziejui. Kol kas galutinio sprendimo nėra.
Vakar kultūros ministro Remigijaus Vilkaičio atstovas spaudai Mindaugas Valiukevičius nebuvo kategoriškas. Jis LŽ teigė, jog liepą posėdžiavusi speciali darbo grupė jau numatė, kad J.Basanavičiaus sodyba-muziejus bus perduotas Vilkaviškio savivaldybei. Tačiau tai esą ne galutinis sprendimas. Dabar, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, rugsėjį ketinama dar kartą šaukti darbo grupės posėdį. Per jį bus išklausytos visos nuomonės ir tik tuomet priimamas galutinis sprendimas.
Kazys KAZAKEVIČIUS
