Jonas teigė vakar pažiūrėjęs krepšinį dar galvojęs pažiūrėti filmą, tačiau po vidurnakčio, apie 00.18 val. susiruošė eiti miegoti, kai išvydo netikėtą reiškinį.
„Po kiek laiko, gal 2-4 min, kambarį užliejo ryški šviesa, pamaniau, kad iš priešais stovinčio namo kas su stipriu prožektoriumi pašvietė į langą.
Naktinės užuolaidos buvo neužtrauktos, bet šviesa buvo stipri. Po 5-8 sek. pasigirdo griaustinis. Netikėjau, kad tokiu metų laiku būtų perkūnija“, – rašė jis.
O štai Šventojoje šį reginį pavyko ir užfiksuoti. Vaizdo įrašu pasidalinusi Diana žaibus ir griaustinį nufilmavo vakar, 21.24 val. Pirmiausia pasimatė du žaibo blyksniai, po jų iškart pasigirdo griaustinis. Tuo pat metu siautėjo ir pūga.
Perkūnijų pasitaiko ir žiemą
LHMT meteorologas G. Valaika patikino, kad vakar naktį dalis Lietuvos tikrai sulaukė perkūnijos – žaibų ir griaustinio.
„Šis reiškinys yra pakankamai normalus, pasitaiko ir žiemą. Prieš metus pavienių perkūnijų pasitaikė ir sausį, ir vasarį“, – paaiškino jis.
Praėjusią naktį pavyko suskaičiuoti 29 žaibo išlydžius visoje Lietuvoje, tačiau G. Valaika pažymi, kad skaičius gali būti ir didesnis.
„Galimai jų buvo ir daugiau, nes mūsų žaibų detektoriai užfiksuoja apie 90 proc. visų išlydžių, tad jų galėjo būti ir daugiau. Bet pagal tai galima orientuotis, kad pagrinde žaibavo Vakarinėje Lietuvos dalyje, tačiau pasitaikė ir kitur“, – teigė meteorologas.
Daugiausiai jų užfiksuota pajūryje, tačiau nepalenkė ir Kauno. Perkūnija neaplenkė ir kaimyninės Latvijos pajūrio.
Perkūniją į šalį atnešė temperatūros kontrastai ir šalia Lietuvos besisukantis žemo atmosferos slėgio ciklonas:
„Debesys pakankamai išaugo, todėl susidarė vasarą šiek tiek primenančios sąlygos – debesų viršūnės šaltos, susidarė dideli temperatūrų kontrastai ir pavyko išspausti žaibų.“
Sniegas ir perkūnija – retas reiškinys
Vis tik, nors perkūnija žiemą ar pačioje pavasario pradžioje – ne naujiena, vienas reiškinys buvo neįprastas:
„Perkūnijos su sniegu derinys yra gana retas visame pasaulyje, kad snigtų ir dar superkūnuotų, pasitaiko tikrai nedažnai.
Tam yra angliškas terminas thundersnow, išvertus – perkūnija su sniegu. Užsienio meteorologai netgi stengiasi šį reiškinį patys gyvai patirti. Tai tik parodo, kad toks derinys – gana retas.“
Daugiau žaibų ir griaustinio kol kas, rodos, išvysti ar išgirsti nepavyks, tačiau susidaręs ciklonas šiandieną atnešė vėją. Dienos pradžioje stipresni vėjai vyravo Vakarinėje Lietuvos dalyje, tačiau popiet stipresnių vėjų zona perėjo per visą Lietuvą, pasiekė ir Vilnių, kur vėjo gūsiai siekė 16-18 m/s.
„Vėjai žemyno gilumoje dažniausiai būna silpnesni, bet jie dažniau padaro daugiau žalos, nes pajūryje nuolat pučia stiprus vėjas, tad jis nuolat tikrina įvairių medžių ir laidų stiprumą, padaro mažiau nuostolių. O kai vėjas sustiprėja Rytuose, pasitaiko daugiau nulaužtų šakų ir panašių padarinių“, – pasakojo G. Valaika.
Šilumos teks palaukti
Nors diena buvo vėjuota, vakarop vėjai nurims: „Šiandien vėlai vakare viskas nurims, rytojus bus ramus ir po to stipresnio vėjo sulauksime tik vėliau. Ketvirtadienis ramus, vėliau bus stipresnių papūtimų, bet nieko labai baisaus.“
Šiandieną vietomis taip pat iškrito ar dar iškris nedaug sniego, o rytojus bus daugiausiai sausas.
Paklaustas, ar galime tikėtis ateinančių pavasariškų orų – šilumos ir saulės, G. Valaika sako negalintis pateikti džiaugsmingų prognozių.
„Visos ateinančios kovo savaitės prognozuojamos vėsesnės ir drėgnesnės už normą. Kovas primins vasarį, tik bus daugiau saulės.
Deja, kol kas didesnių atšilimų, kad būtų +15 ir daugiau laipsnių, nematyti. Nereiškia, kad jų nebus, bet kol kas nesimato temperatūrų šuolių.
Galbūt antroje mėnesio pusėje, gal po savaitės, gal po dviejų kokia šiltesnė diena ir pasitaikys, bet prognozės kol kas kreipiasi į šaltesnę pusę tiek vieno, tiek kito modelio“, – prognozes pateikė LHMT meteorologas G. Valaika.
