Nepaisant to, kad Lietuvos gydymo įstaigose naudojamos moderniausios diagnostikos ir gydymo priemonės, koronarine širdies liga susergančių ligonių nuolat daugėja, liga ir toliau išlieka "pirmaujanti" pagal ligonių mirtingumo rodiklius. Šie rodikliai yra ir vieni prasčiausių tarp kitų Europos šalių. Be to, koronarinė širdies liga jaunėja.
Pasak Kauno medicinos universiteto Kardiochirurgijos klinikos Angiochirurgijos skyriaus gydytojos angiochirurgės Laimutės Galgotaitės, širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vadinamos industrializacijos ligomis. Tik į blogąją pusę keičiasi žmonių gyvenimo būdas - nebemokame tinkamai maitintis (vartojame daug riebalų, druskos), neįstengiame atsispirti žalingiems įpročiams (rūkymui, besaikiam alkoholio vartojimui), pamiršome mankštą, fizinį aktyvumą.
Svarbiausia koronarinės širdies ligos, o taip pat galvos smegenų bei kojų kraujagyslių susirgimų priežastimi, pasak gydytojos angiochirurgės, yra laikoma aterosklerozė - nepastebimai prasidedantis ir pamažu besivystantis arterijų standėjimo ir siaurėjimo procesas. Aterosklerozė pažeidžia arterijas, kuriomis kraujas neša organizmo audiniams deguonį ir maisto medžiagas. Bene dažniausiai aterosklerozinės plokštelės aptinkamos koronarinėse, pakinklio, miego bei klubinėse arterijose ir aortoje.
Koronarinė širdies liga prasideda ne skausmais krūtinėje, širdies infarktu ar žymiais ritmo sutrikimais, o kur kas anksčiau (minėti nusiskundimai pradeda reikštis, kai liga jau gerokai pažengusi). Epidemiologiniais, laboratoriniais, genetiniais ir kitais moksliniais tyrimais yra nustatyti rizikos veiksniai, rodantys žmogaus paveldimuosius, fiziologinius, biocheminius, gyvenimo būdo ir t. t. ypatumus. Kai kuriuos rizikos veiksnius gali paveikti pats žmogus (pirmoji grupė), kiti - nuo žmogaus nepriklausomi (antroji grupė).
Pirmajai grupei priklauso rūkymas, padidėjęs kraujospūdis, diabetas, gausi ir riebi mityba, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, stresas, depresija, padidėjęs kraujo krešumas ir kt. Antrajai rizikos veiksnių grupei priskiriamas ligonio amžius (vyrai - nuo 45 metų, moterys - nuo 55 metų amžiaus), paveldimumas, kai kurios ligos (pavyzdžiui, jau diagnozuota aterosklerozinės kilmės širdies, galvos smegenų, kojų kraujagyslių ir kt.) ir lytis. Vyrai koronarine širdies liga serga dažniau nei moterys (priešingų lyčių ligonių sergamumas suvienodėja tik vyresniame amžiuje).
Vienas iš pagrindinių koronarinės širdies ligos rizikos veiksnių yra rūkymas. Tabako dūmuose esančios dervos padengia plaučius, blokuoja kvėpavimo takus, sukelia plaučių emfizemą ir vėžį; nuo rūkymo pablogėjusi plaučių būklė kenkia širdžiai, o, plaučiams silpstant, širdis verčiama dirbti sunkiau; lengvai į kraują patenkančios toksinės medžiagos nikotino vienoje cigaretėje yra apie 1 mg, o tokia nikotino dozė, suleista į veną, žmogui būtų mirtina; nikotinas priverčia širdį greičiau plakti, o kraujagysles - spazmuoti, didina kraujospūdį; tabako dūmuose esančios smalkės (anglies viendeginis), patekę į kraujotaką, sumažina deguonies kiekį tekančiame kraujyje, todėl širdis turi daug smarkiau dirbti, kad vidaus organams nuneštų būtiną kiekį deguonies.
Pažymėtina, jog rūkančios moterys koronarine širdies liga serga daug dažniau už nerūkančias, nes rūkančioms susilpnėja apsauginė moteriškųjų hormonų (estrogenų) reikšmė.
Kaip mesti rūkyti? To, anot gydytojos, nepatartina daryti staiga - jei rūkorius yra vyresnio amžiaus ir turi nemenką rūkymo stažą, staigus metimas būklę gali tik pabloginti (gali sutrikti smegenų ląstelių veikla, paūmėti Alzheimerio liga) - reikia palaipsniui mažinti surūkomų cigarečių skaičių. Atsisakykite rytinio rūkymo, esant tuščiam skrandžiui, stenkitės netraukti į plaučius, surūkykite ne visą cigaretę, rinkitės lengvesnes cigaretes - kuriose nikotino ir dervų kiekis mažiausias. Atsisakymą rūkyti galima susieti su kokia nors jums svarbia data ar įvykiu. Yra įvairių gydomųjų priemonių, padedančių mesti rūkyti - jos padeda išvengti rūkymo nutraukimo simptomų, kompensuoja nikotino poreikį. Jei vis tiek neišeina atsisakyti cigaretės - bandykite ją pakeisti į pypkę (pypkė yra mažiau kenksminga, tačiau ilgainiui gali sukelti lūpos ar liežuvio vėžį).
Koronarinę širdies ligos riziką skatina ir pasyvus rūkymas (kvėpavimas aplinkoje esančiais kitų rūkančiųjų iškvėptais dūmais). Kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru atitinka maždaug vienos cigaretės surūkymą per dieną. JAV moksliniais tyrimais nustatyta, kad dėl aktyvaus rūkymo kasmet miršta apie 430 tūkstančių amerikiečių, o nuo pasyvaus rūkymo - apie 53 tūkstančiai nerūkančiųjų!
Gydytoja pabrėžė, jog labai svarbų vaidmenį koronarinės širdies ligos išsivystymui vaidina ir paveldimumas. Rizika susirgti koronarine širdies liga žymiai padidėja, jei vienas iš ligonio tėvų, brolių ar seserų anksti susirgo šia liga (vyrai - iki 55 metų, moterys - iki 65 metų) ir nuo jos numirė. Paveldimumo, kaip ir lyties bei amžiaus, pakeisti negalima, tačiau užsienyje jau pradėta širdies ligų genoterapija. Kita vertus, anot gydytojos, dar nereiškia, kad koronarine širdies liga susirgus kuriam nors iš artimųjų, būtinai susirgsite ir jūs. Paveldimumo įtaką galima sumažinti atsisakant žalingų įpročių, neleidžiant rizikos veiksniams juos išprovokuoti. Mat kartais būna sunku pasakyti, ar liga paveldėta genetiškai, ar atsiradusi dėl netinkamo gyvenimo būdo. Tai esą pasakytina ne tik apie paplitusį rūkymą ar alkoholizmą, bet ir apie iš kartos į kartą perduodamą organizmą alinantį mitybos būdą (valgoma retai, bet gausiai, riebiai, sūriai), fizinio aktyvumo stoką ir kt.
Koronarinės širdies ligos kilmė yra daugialypė, todėl neužtenka nustatyti vieną ar kelis rizikos veiksnius - būtina išsiaiškinti juos visus ir drauge įvertinti bendrąją koronarinės širdies ligos riziką.
Nuolat ieškoma ir kitų koronarinę širdies ligą sukeliančių priežasčių, nustatoma vis naujų rizikos veiksnių. Tačiau visų svarbiausia, anot gydytojos angiochirurgės, laiku kreiptis į medikus pagalbos.
Norintieji pasikonsultuoti pas kelių dešimtmečių patirtį turinčią gydytoją angiochirurgę Laimutę Gelgotaitę, gali kreiptis mobiliuoju telefonu ...
