Dar prieš savaitę daugelis euroentuziastų galėjo džiaugtis optimistiškais Austrijos ir Prancūzijos lyderių pareiškimais dėl Europos Sąjungos (ES) Konstitucijos ateities. Juo labiau kad netrukus po šių pareiškimų pasigirdo teigiamas signalas ir iš Europos Komisijos (EK), kurios viceprezidentas Guenteris Verheugenas taip pat paragino neatsisakyti prancūzų ir olandų sužlugdyto projekto.
Tačiau jau anksčiau minėti kiekybinio ES augimo ir dviejų greičių Europos veiksniai, ko gero, ir šias iniciatyvas paliks nuošalyje. Pirmadienį (sausio 16 d.) Prahoje susitikę Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas ir Lenkijos ministras pirmininkas Kazimierzas Marcinkiewizcius vieningai sutarė, kad ES Konstitucijos projektas turi būti laikomas praeitimi. Bendrame šių politikų pareiškime buvo teigiama, kad „abiejų atstovų manymu, gaivinti debatus dėl Europos Konstitucijos būtų klaida“.
Atsižvelgiant į politines Čekijos prezidento, Lenkijos premjero ir jo bendražygio Lenkijos prezidento nuostatas, po šio pareiškimo galima daryti aiškią prielaidą, kad Vidurio Europoje formuojasi gana tvirta euroskeptikų stovykla, nes, be bendrų nuostatų dėl ES Konstitucijos, V. Klausas ir K. Marcinkiewiczius taip pat sutarė, kad „pastarųjų parlamento ir prezidento rinkimų Lenkijoje rezultatai suteikia galimybę plėsti bendradarbiavimą siekiant įtvirtinti mūsų šalių nuomonę ES“. Lenkijai jau ir anksčiau pavykdavo apginti savo argumentus svarstant bendraeuropinius projektus, pavyzdžiui, būsimąją ES finansinę perspektyvą. Tad besiformuojanti šios šalies sąjunga su Čekija, prie kurios, neatmetama, gali prisijungti ir dar kelios iš naujų ES narių, grasina ilgesniam laikui pristabdyti politinį dabartinio ES modelio vystymąsi.
Ko gero, ne veltui dar neįsiplieskus didelėms diskusijoms dėl vis neįveikiamos politinės krizės, ES komunikacijų komisarė ir EK pirmininko pavaduotoja Margot Walstrom, kalbėdama Europos Parlamente (EP), suskubo pareikšti, kad lemiami sprendimai dėl Konstitucijos ateities greičiausiai bus priimti tik ateinančiais metais, kai ES pirmininkaus Vokietija ir Portugalija. Galbūt taip stengiamasi laimėti laiko laukiant, kol Prancūzijoje ir Olandijoje įvyks nacionaliniai rinkimai, per kuriuos būtų gerų progų atgaivinti diskusijas dėl ES Konstitucijos ir pasistengti pakeisti šių šalių visuomenės nuomonę. Tačiau toks sprendimas nepateikia jokio naujos Čekijos ir Lenkijos aljanso problemos sprendimo, nes bent jau pastarojoje šalyje prezidento rinkimai įvyko visai neseniai ir tvirtas euroskeptikas Lechas Kaczynskis turi didelį visuomenės palaikymą. Be to, reikia pažymėti, kad Lenkija skeptiškai žiūri ne tik į ES Konstitucijos projekto perspektyvas, bet ir į kur kas realesnius uždavinius, pavyzdžiui, euro įvedimą, sprendimai dėl kurio vis dar atidėliojami. Gali būti, kad tokią neskubėjimo taktiką greitu laiku pasirinks ir Čekija.
Todėl darosi aišku, kad tiek ES Konstitucijos projekto kūrėjai ir iniciatoriai, tiek ir jiems prijaučiantys politikai, vis dar užimantys kertines pozicijas pagrindinėse ES institucijose, susiduria su didžiule problema, nes tokio projekto merdėjimas ar net žlugimas, – apie tai atvirai kalba ne tik Lenkijos ir Čekijos, bet ir Olandijos lyderiai, – reikštų ir tam tikro, iki šiol propaguojamo federalinės Europos modelio krachą. Savaime suprantama, tai atitinkamai atsispindėtų ir atskirų veikėjų politinėse karjerose.
Ko gero, būtent pernelyg didelis susikoncentravimas į vien tik ES ateities modelio kūrimą lėmė, jog kai kuriose Vidurio Europos šalyse įsivyravo euroskeptinės nuotaikos, dabar jau perėjusios ir į patį aukščiausią politinį lygmenį. O juk šalia to dar yra ir neigiami europinės gerovės išlepintų Prancūzijos ir Olandijos referendumai.
Vis dėlto reikėtų susimąstyti, kad galbūt išeitis iš dabartinės krizės gali būti ieškoma nebūtinai siekiant gaivinti ES Konstitucijos projektą. Letalinė jo perspektyva gali būti ir teigiamas postūmis akcentuojant, kad ES lyderiams būtina veiksmingai spręsti kur kas žemiškesnes šiandienines problemas, pavyzdžiui, kad ir 2007-2013 m. finansinės perspektyvos klausimus. Sausio 18 d. EP absoliučia balsų dauguma atmetė praėjusių metų pabaigoje ES Vadovų Tarybos sunkiai pasiektą susitarimą dėl būsimo ES biudžeto. Atsižvelgiant į tai, kad EP pritarimas būtinas šio projekto įsigaliojimui ir įgyvendinimui, ši problema gali kur kas labiau komplikuoti padėtį nei abstrakčios diskusijos dėl ES Konstitucijos.
Sigita BagdonienėES viešojo administravimo ekspertė
Darius VaranavičiusES politikos ir eurolobizmo ekspertas
