Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų savijautą galima pagerinti paprastais kasdieniais pokyčiais. Aptarkime penkias dažniausias priežastis, dėl kurių virškinimas gali sulėtėti.
1. Maisto racione trūksta skaidulų
Vienas dažniausių sulėtėjusios žarnyno veiklos kaltininkų slypi kasdienėje mityboje. Jei dažniau renkatės baltą duoną, kepinius, greitąjį ar stipriai perdirbtą maistą, o vaisių ir daržovių valgote nedaug, žarnynas gali dirbti lėčiau.
Skaidulos padidina išmatų tūrį ir padeda joms lengviau judėti žarnynu. Jų gausu daržovėse, vaisiuose, ankštinėse kultūrose, viso grūdo produktuose, riešutuose ir sėklose.
Svarbu prisiminti, kad skaidulų kiekį reikėtų didinti palaipsniui. Staigus jų padidinimas gali sukelti pilvo pūtimą ar didesnį dujų kaupimąsi.
2. Geriama per mažai vandens
Net ir skaidulų turtinga mityba nebus tokia veiksminga, jei organizmui trūks skysčių. Kai jų gauname per mažai, storoji žarna iš žarnyno turinio pasisavina daugiau vandens. Dėl to išmatos tampa sausesnės, kietesnės ir sunkiau pasišalina.
Apie skysčių trūkumą gali įspėti troškulys, burnos sausumas ar tamsesnės spalvos šlapimas. Vandenį geriausia gurkšnoti reguliariai visą dieną, o ne išgerti didelį kiekį tik vakare.
Vidutiniškai moterims per parą rekomenduojama gauti apie 2 litrus, o vyrams – apie 2,5 litro skysčių. Dalį jų organizmas gauna ir su maistu – vaisiais, daržovėmis ar sriubomis. Individualus poreikis gali skirtis priklausomai nuo fizinio aktyvumo, oro temperatūros ar sveikatos būklės.
3. Per mažai judėjimo
Jeigu didžiąją dienos dalį praleidžiate sėdėdami prie darbo stalo, automobilyje ar ant sofos, tai gali itin paveikti virškinimą. Fizinis aktyvumas padeda palaikyti natūralius žarnyno susitraukimus, todėl judant virškinimo sistema dirba aktyviau.
Nebūtina iš karto pradėti intensyviai sportuoti. Kartais užtenka po valgio trumpai pasivaikščioti, dažniau atsistoti nuo darbo stalo, rinktis laiptus vietoje lifto ar bent kelis kartus per dieną padaryti trumpas judėjimo pertraukėles. Svarbiausia – kad judėjimas taptų kasdieniu įpročiu.
4. Pasikeitusi rutina
Ar pastebėjote, kad išvykus atostogų, pasikeitus darbo grafikui ar patiriant daugiau streso virškinimas tampa ne toks reguliarus? Tai nėra atsitiktinumas.
Žarnynas jautriai reaguoja į dienos ritmo pokyčius. Miego trūkumas, valgymas neįprastu metu ar įtemptas gyvenimo tempas gali paveikti įprastą tuštinimosi ritmą.
Virškinimą gali sulėtinti ir įprotis atidėlioti apsilankymą tualete. Kuo ilgiau žarnyno turinys lieka storojoje žarnoje, tuo daugiau vandens iš jo pasisavinama, todėl išmatos tampa kietesnės ir jas pašalinti darosi sunkiau.
5. Vartojami vaistai ar sutrikusi sveikata
Kartais sulėtėjusį virškinimą lemia ne gyvenimo būdas, o tam tikri vartojami vaistai ar sveikatos sutrikimai. Vidurių užkietėjimą gali paskatinti kai kurie stiprūs skausmą malšinantys vaistai, geležies preparatai ar dalis antidepresantų. Tam įtakos gali turėti ir skydliaukės veiklos sutrikimai, diabetas, dirgliosios žarnos sindromas bei kitos sveikatos būklės.
Jeigu virškinimo ritmas sulėtėja epizodiškai, pirmiausia verta įvertinti kasdienius įpročius – ar pakanka skysčių, judėjimo ir skaidulų maiste. Tačiau jei šių pokyčių nepakanka, trumpalaikiam vidurių užkietėjimui gali būti vartojami ir vidurius laisvinantys vaistai.
Vienas jų – geriamieji lašai „Regulax“, kurių veiklioji medžiaga natrio pikosulfatas skatina storosios žarnos peristaltiką. Vaistą rekomenduojama vartoti vakare, nes jo poveikis paprastai pasireiškia po 10-12 valandų. Kaip ir kitus vaistus, jį reikėtų vartoti tik trumpą laiką ir laikantis pakuotės lapelyje pateiktų nurodymų arba gydytojo rekomendacijų.
Jeigu vidurių užkietėjimas kartojasi, nepraeina, atsiranda stiprus pilvo skausmas, kraujo išmatose ar neplanuotai krenta svoris, būtina kreiptis į gydytoją. Konsultacija su specialistu taip pat reikalinga, jei vartojant „Regulax“ per tris dienas savijauta nepagerėja arba simptomai sustiprėja.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
