Visuomenė ir politikai vis dažniau kalba apie tai, kad asmens ir visuomenės sveikata – tai ne tik ligų nebuvimas, bet fizinė, socialinė ir dvasinė žmonių gerovė. Sveikata apibrėžiama kaip sudėtingas nuolatinis socialinis procesas ir visuomenės galios elementas. Medicina šiame procese atlieka tik dalinį vaidmenį. Įrodyta, kad ji turi tik apie 10 procentų įtakos visuomenės sveikatos kokybei, visa kita priklauso nuo paveldimumo, gyvensenos ir ypač nuo socialinių, ekonominių ir ekologinių aplinkybių.
Apie šiuos ir kitus svarbius sveikatos veiksnius kalba Sveikatos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. Ministras tikslingai ir, svarbiausia, be užuolankų – kelia nepatogius klausimus ir aršiai kovoja su gyventojų nesveikais ir aplinkiniams kenkiantiems įpročiais, pavyzdžiui – tabako ir alkoholio vartojimu.
Ministras V. P. Andriukaitis drąsiai šneka ir apie kritinę demografinę situacija bei skambina pavojaus varpais, kad būtina kažką daryti ir veikti reikia staigiai bei efektyviai įtraukiant visas Lietuvos politikos sritis.
Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro duomenimis, Lietuva priskiriama šalių kategorijai, kurioje trumpiausia vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė. Lietuvos vyrų vidutinė gyvenimo trukmė daugiau kaip 10 metų trumpesnė negu Vakarų ir Šiaurės Europos valstybių gyventojų ir yra viena trumpiausių tarp Europos Sąjungos šalių. Vidutinės gyvenimo trukmės skirtumas tarp vyrų ir moterų yra beveik vienuolika metų, o tai nėra būdinga kitoms Europos Sąjungos valstybėms. Pačioje Lietuvoje vidutinė gyvenimo trukmė ne vienoda, lyginant miestą su kaimu – miesto gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė 2,9 metų ilgesnė nei kaimo gyventojų.
Tą patį tvirtina ir Sveikatos ministras: „Pagal visuomenės sveikatos rodiklius, mes kartu su Baltarusija, Ukraina, Rusija, Kazachstanu esame tarp šalių, kur vidutinis gyvenimo trukmės indeksas, deja, labai atsilieka nuo ES šalių vidurkio.“
Remiantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2013 metais trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys sudarė 84 procentus visų mirties priežasčių.
Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t.y. 56,3 procentai, nuo piktybinių navikų – 19 procentų, o nuo išorinių mirties priežasčių – 8,7 procento visų mirusiųjų.
„Darbingo amžiaus žmonės per anksti numiršta. Jie žūsta, skęsta, sudega, staiga ištinka juos mirtis dėl rizikos veiksnių, kurių jie nepaiso. Per ketverius metus per 40 tūkst. žmonių per anksti iškeliavo į kapus. Kas ketveri metai nuo žemėlapio pasitraukia Jonavos dydžio savivaldybė. Pridėkime dar minusinius gimstamumo rodiklius, 6-8 tūkst. abortų per metus, pridėkime emigraciją – visa tai daro įtaką bendrai demografinei būklei“, – sako sveikatos ministras. 13,4 procento visų 2013 m. mirusių vyrų žuvo dėl išorinių mirties priežasčių. Iš 2 789 vyrų 54,0 proc. mirė nuo nelaimingų atsitikimų (apima transporto įvykius, nukritimus, paskendimus, atsitiktinius apsinuodijimus), 31,8 procentai nuo savižudybių. Nuo išorinių mirties priežasčių mirė 3,4 karto daugiau vyrų negu moterų.
„Po septynerių aštuonerių metų su tokiomis tendencijomis mūsų skaičiai bus dar šiurpesni. Tai yra susiję su įmokomis į pensinį fondą, Privalomąjį sveikatos draudimo fondo biudžetą, biudžeto surinkimu, švietimu. Todėl Sveikatos apsaugos ministerija turėjo aktyvią sveikatos politiką, rengė pasitarimus, siūlė išeitis, diskutavo su visuomene. Dėjome daug pastangų dėl Tabako direktyvos priėmimo, galime nuoširdžiai pasakyti, kad mūsų iniciatyvas visuomenė palaikė“, – teigia Sveikatos ministras.
Ir nors Lietuvos demografinė situacija prastėja nuolat, tačiau apie tai prakalbo tik dabartinis Sveikatos ministras, kuris, pasak Sveikatos komiteto nario Juro Požėlos, yra tikras politikas, kuris iškelia į šviesą tokius klausimus.
Parengta bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija
