Gydytojas otarinolaringologas Darius Bajorinas, laikinai einantis Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vedėjo pareigas, paaiškina, kad kobliacija – tai inovatyvi technika medicinoje, todėl medikai džiaugiasi, kad gali dirbti modernia įranga – radijo dažnio bangomis veikiančiu „Coblator“ aparatu, o pacientai taip pat tikisi modernaus ir efektyvaus gydymo.
Tonzilektomija – geriausias sprendimas
Kobliacijos metu radiodažninė energija naudojama sukurti kontroliuojamą, stabilų plazmos lauką. Pasak ausų, nosies, gerklės ligų gydytojo D. Bajorino, tai įvyksta praleidžiant ją per laidžiąją terpę (įprastą fiziologinį tirpalą). Krūvį nešantys jonai turi pakankamai energijos, kad žemoje temperatūroje, paprastai minus 40–70 laipsnių, suardytų molekulines jungtis audiniuose, rašoma pranešime spaudai.
„Jei ūminiai tonzilių uždegimai (liaudiškai vadinama „angina“) kartojasi daugiau nei tris kartus per metus ir taip kelis metus iš eilės, ar tais atvejais, kuomet tonzilės išdidėja ir dėl to atsiranda knarkimas – problemos sprendimu tampa tonzilių pašalinimas chirurginiu būdu – tonzilektomija. Lyginant su kitais chirurgijos metodais, šis metodas pranašesnis savo tikslumu ir komfortu pacientui, – sako otorinolaringologas D. Bajorinas ir paaiškina, kad naudojant kobliatorių audiniai atskiriami tiksliai, aplinkinių minkštųjų audinių pažeidimas būna minimalus, be to pastebimas mažesnis kraujavimas operacijos metu.
Pooperaciniu periodu pacientai jaučia lengvesnį skausmą, greičiau gyja žaizdų paviršiai, mat operacijos metu, šios technologijos dėka, mažiau traumuojami ryklės audiniai.
Yra galimybė įveikti knarkimą operuojant senuoju, prieš kelis dešimtmečius įsigytu aparatu, tačiau po šios operacijos daugiau lieka šalutinių reiškinių.
Gydytojas Darius Bajorinas priduria, kad, pasitelkiant įvairius kobliatoriaus antgalius, chirurginiu būdu gydomas ne tik lėtinis tonzilitas, tačiau ir knarkimas bei obstrukcinės miego apnėjos sindromas (atliekant minkštojo gomurio, liežuvio šaknies ir liežuvinės tonzilės operacijas) bei lėtinė sloga (atliekant nosies kriauklių plastiką).
Antgaliai pacientui nekainuoja
Antgaliai radiodažnuminiam kobliatoriui yra skirtingi – vieni pritaikyti atlikti procedūras liežuvio šakniai, kiti – nosies kriauklėms, gomurinėms tonzilėms, gomurio lankams. Pasak Ausų, nosies, gerklės skyriaus vedėjo pareigas einančio gydytojo D. Bajorino, priklauso nuo to, kur nustatoma knarkimo priežastis.
Gali būti „kaltas“ liežuvėlis, gomurinės tonzilės, liežuvio šaknies išbujojimas, minkštojo gomurio nusileidimas. Anot otorinolaringologo, dažnai pasitaiko problemų nosyje: polipai, iškrypusi nosies pertvara, nosies kriauklių hipertrofijos, pakitimai ryklėje. Būna ir taip, kai knarkimo priežastys – kelios. Tad skirtingoms priežastims šalinti reikalingas skirtingas antgalis, kurių yra kelių rūšių. Tad ir antgalių reikia kelių.
Pasak D. Bajorino, chirurginės operacijos metu vienam tenka sukietinti minkštąjį gomurį, kitam sutrumpinti liežuvėlį. Tenka išpjauti ir gomurio lankus, kad kuo daugiau vietos atsirastų ryklėje, nebeužkristų minkštieji audiniai ir oras normaliai galėtų praeiti į kvėpavimo takus. Jeigu nepadeda šios operacijos, imamasi sudėtingesnių: gali būti operuojamas poliežuvinis kaulas. Tačiau kiekvienu atveju reikalingas antgalis. Jei pacientas draustas sveikatos draudimu, jam nereikės pirkti antgalio ir visą kitą gydymą kompensuos ligonių kasos.
Tiesa, obstrukcinės miego apnėjos sindromo diagnozė nustatoma apžiūros, miego tyrimo (polisomnografijos), miego endoskopijos pagalba, tada chirurginis gydymas kruopščiai suplanuojamas ir dažnai susideda iš kelių etapų ir kelių gydymo metodų.
Knarkimas – rimta problema
Knarkimas – rimtas sveikatos sutrikimas, galintis sukelti labai skaudžių pasekmių. Nors iš pirmo žvilgsnio daug kam atrodo, jog tai tik buitinė problema: lovos partneris negali ramiai išsimiegoti, dėl to gali sutrikti nervų sistema, rytą ir visą dieną būna irzlus, nedarbingas. Tačiau kenčia ne tik lovos partneris, kenčia ir pats knarkiantysis.
Žmogui knarkiant gali sustoti kvėpavimas, o tai reiškia, kad galvos smegenys ir visi kiti svarbūs organai, pavyzdžiui, širdis, vidaus organai negauna tuo metu deguonies. Dėl to didėja insulto ir infarkto rizika. Tai jau rimta sveikatos problema ir gali būti diagnozuojamas obstrukcinės miego apnėjos sindromas.
Pasak D. Bajorino, obstrukcinės miego apnėjos sindromo diagnozė nustatoma apžiūros, miego tyrimo (polisomnografijos), miego endoskopijos pagalba, tada chirurginis gydymas kruopščiai suplanuojamas ir dažnai susideda iš kelių etapų ir kelių gydymo metodų.
Knarkiančių žmonių – labai daug, knarkia visas pasaulis, tai labai paplitusi problema. Tačiau žmonės dažnai drovisi šios problemos ir neskuba ieškoti medikų pagalbos. Specialistai pataria nedelsti, bet kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris parašys siuntimą pas LOR specialistą.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos specialistas otolaringologas nuspręs, ar operacija reikalinga.
