Tad tiek seniūnijos darbuotojai, tiek apylinkių žvejai gręžia skyles bei pjauna eketes, kad žuvys galėtų įkvėpti deguonies.

+1

TAIP PAT SKAITYKITE:

„Lietuvių – iki 50. Susipirko visi, kas gavo“ – iš Dubajaus grįžęs vyras pasakoja, kaip sekėsi grįžti į namo

Ukrainos pamokų neišmoko: „NATO šalyse buvo daug arogancijos“

Artėjant šv. Kazimiero dienai – svarbi žinia gyventojams iš etnologų

„Iš pradžių tai buvo wow – džiaugsmas. O paskui, kai ateini vakare ir jau 10 metrų nuo eketės girdisi, kaip jos pliauškenasi – čia verda. Dabar jos laksto, gaudo. Supratome, kad yra problema, kurią reikia spręsti“, – sakė Dovilų seniūnaitė Ilona Vaitkevičienė.

Žuvų po ledu – begalės. Jo storis siekia apie pusmetrį. Karjeras gilus tik viduryje, tad deguonies po ledu ėmė trūkti ir žuvys pradėjo dusti. Todėl prie išpjautos eketės jos susirinko tokiais pulkais.

„Jausmas, kad užsiauginome tas žuvytes pačios mes čia. Tie ruoniai, kurie maudosi“, – juokėsi I. Vaitkevičienė.

Ėmėsi žuvų gelbėjimo

Ieškodamos deguonies į eketę suplaukė kuojos, ešeriai, raudės, saulažuvės ir net lydekos. Ir iš tiesų žuvims taip trūksta deguonies, kad net lydekos plaukioja nekreipdamos dėmesio į šalia esantį grobį. Tiesa, susivaldyti pavyksta ne visoms. Pilvu aukštyn plūduriuoja ir daugiau karjero gyventojų – jos užduso.

Gelbėti žuvų atskubėjo Dovilų seniūnijos darbuotojai. Jie keliauja per visus šių apylinkių karjerus ir pjauna eketes, o kastuvais bei šakėmis prastumdo išpjautą ledą.

„Išpjauname – pasidaro daugiau deguonies“, – sakė Dovilų seniūnijos darbuotojas Antanas.

Pusės metro ilgio pjūklo grandinė vos pasiekia ledo apačią. Todėl darbininkai, prieš tęsdami gelbėjimo operaciją, ruošiasi važiuoti atgal į seniūniją pasiimti ilgesnės.

Gelbėti dūstančių žuvų buriasi visa apylinkių bendruomenė. Iš šalia esančių Gargždų atvykęs žvejys Mindaugas atsivežė ledo grąžtą ir juo gręžia kiaurymes.

„Girdėjau, kad gali dusti, bet kad taip gali būti – ne. Realiai pamačiau pirmą kartą“, – sakė žvejys Mindaugas.

Mindaugas pasakojo ir apie kitus po ledu dūstančių žuvų gelbėjimo būdus.

„Kiti kiša nendres. Ir tada per tuos vamzdelius patenka deguonis. Arba kiti naudoja kompresorius ir paduoda deguonį po ledu. Bet tai dažniausiai daroma privačiuose prūduose“, – pasakojo žvejys.

Tikra tiesa, mat tokiuose dideliuose užšalusiuose plotuose tokios priemonės daug naudos neduotų, sako su anūke Agota prie karjero atvykęs gargždiškis Romas.

„Vaizdas nekoks, gaila žuvyčių. Būtų mano valia, jei galėčiau – dabar žiūriu vaiką – tikrai eičiau ir pats gręžti. Man jų labai gaila“, – sakė Gargždų gyventojas Romas.

Specialistai neabejoja – tokia situacija yra daugelyje vis dar užšalusių vandens telkinių Lietuvoje. Kol toks storas ledas nutirps, gali praeiti ir kelios savaitės, todėl žmonės raginami padėti žuvims išgyventi.

Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.