„Mūsų šalies planas yra [įsigyti] 400 vienetų“ sparnuotųjų raketų, – sakė F. Kishida žemųjų rūmų biudžeto komitetui, tačiau nepateikė išsamesnių detalių, nurodydamas, kad šis pirkinys yra jautrus kariniu požiūriu.
Anksčiau šį mėnesį gynybos ministras teigė, kad Japonija skyrė 211,3 mlrd. jenų (1,47 mlrd. eurų) raketoms pirkti ateinančiais fiskaliniais metais, o ne paskirstė pirkimą keleriems metams.
F. Kishidos vyriausybė siekia smarkiai išplėsti Japonijos gynybos pajėgumus, atsižvelgdama į augančią Kinijos karinę įtaką ir nenuspėjamus branduolinių ginklų turinčios Šiaurės Korėjos raketų bandymus.
Rusijos įsiveržimas į Ukrainą taip pat paskatino nuogąstavimus, kad Kinija gali įsiveržti į Taivaną. Pekinas šią savarankišką demokratinę salą laiko savo dalimi ir žada vieną dieną ją susigrąžinti, prireikus – jėga.
Japonija turi pacifistinę pokario konstituciją, kuri teoriškai riboja jos karinius pajėgumus iki gynybinių priemonių.
Tačiau praėjusiais metais ji atnaujino pagrindines saugumo ir gynybos politikos kryptis, aiškiai įvardydama Kinijos keliamą iššūkį ir nustatydama tikslą iki 2027 metų padvigubinti išlaidas gynybai iki NATO nustatyto dviejų procentų BVP standarto.
