Filipinų pakrančių apsaugos tarnybos paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip šį mėnesį Kinijos laivai šaudė iš vandens patrankų į Filipinų laivus, be to, per įtemptus susidūrimus prie konflikto židinyje esančių rifų susidūrė abiejų šalių laivai.
„Tikimės, jog filipiniečiai padarys racionalų pasirinkimą, laikysis veiksmingo sutarimo su savo kaimynėmis kelio ir dirbs su Kinija, kad būtų valdoma ir deramai kontroliuojama dabartinė padėtis jūroje“, – eilinėje spaudos konferencijoje teigė kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas.
Kinijos ir Filipinų santykiai susiduria su „rimtais sunkumais“
W. Wenbino komentarai, išsakyti per eilinę spaudos konferenciją, sekė po telefoninio pokalbio, kurio metu Kinijos vyriausiasis diplomatas Wang Yi Filipinų užsienio reikalų ministrui Enrique Manalo pasakė, kad abi šalys susiduria su rimtais sunkumais, ir apkaltino Manilą pakeitus savo politiką.
„Wang Yi sakė, kad Kinijos ir Filipinų santykiai šiuo metu susiduria su rimtais sunkumais, – teigiama vėlai trečiadienį paskelbtame pranešime. – Pagrindinė priežastis yra ta, kad Filipinai pakeitė savo ilgalaikę politinę poziciją, nesilaikė savo pačių įsipareigojimų, toliau provokavo ir kėlė neramumus jūroje bei kenkė Kinijos teisėtoms teisėms.“
„Kinijos ir Filipinų santykiai atsidūrė kryžkelėje. Susidūrę su pasirinkimu, kur eiti, Filipinai turi elgtis atsargiai“, – sakoma pranešime.
Kinija reiškia pretenzijas į beveik visą Pietų Kinijos jūrą ir ignoruoja tarptautinio tribunolo sprendimą, kad jos neturi teisinio pagrindo.
Ji siunčia laivus patruliuoti šiame judriame vandens kelyje ir pastatė dirbtines salas, kurias militarizavo, kad sustiprintų savo pretenzijas.
Ketvirtadienį Filipinų užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad E. Manalo savo pokalbį su Wang Yi apibūdino kaip atvirą ir nuoširdų.
„Mūsų pokalbis buvo atviras ir nuoširdus, o pokalbio pabaigoje geriau supratome savo pozicijas daugeliu klausimų, – pranešime cituojamas E. Manalo. – Abu atkreipėme dėmesį į dialogo svarbą sprendžiant šiuos klausimus.“
Iškviestas pasiuntinys
Manilos ir Pekino santykiai pašlijo valdant prezidentui Ferdinandui Marcosui, kuris siekė gerinti ryšius su tradiciniu sąjungininku Vašingtonu ir glaudžiau bendradarbiauti gynybos srityje regione, o taip pat priešinosi Kinijos veiksmams Pietų Kinijos jūroje.
Gruodžio 11 dieną Filipinai iškvietė Kinijos pasiuntinį ir nurodė, kad po pastarųjų susidūrimų gali jį išsiųsti.
Filipinų paskelbtuose vaizdo įrašuose užfiksuoti incidentai, įvykę praėjusį savaitgalį per dvi atskiras aprūpinimo misijas žvejams Skarboro seklumoje ir mažam garnizonui Antrojoje Tomo seklumoje.
Taip pat įvyko Filipinų ir Kinijos laivų susidūrimas prie Antrosios Tomo seklumos, kur ant sustojusio karinio laivo dislokuota saujelė filipiniečių karių, ir abi šalys apsikeitė kaltinimais.
Praėjusį mėnesį San Fransiske vykusio Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių aukščiausiojo lygio susitikimo metu F. Marcosas susitiko su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu ir aptarė jūrų teritorinius ginčus.
Vėliau F. Marcosas Havajuose vykusiame forume pareiškė, kad Filipinai neatsisakys „nė vieno kvadratinio colio savo teritorijos“.
