Anksčiau šeimoje dažniausiai gamindavomės maistą iš kiaulienos, bet dabar, kadangi mėginame prisižiūrėti savo mitybą, vis perkame skirtingas vištienos dalis – tai šlaunelių mėsą, tai ketvirčius, tai krūtinėlę.
Aš jau kelintą kartą vyrui ir vaikams kepdama vištienos krūtinėlę keptuvėje pastebiu, kad po jos kepimo lieka be proto daug vandens. Nesuprantu, kame reikalas, nes anksčiau nieko panašaus nebuvo, o dabar nuolat tenka nupilti tą susidariusį skystį.
Prisimenu, kad dar kai tėveliai kaime augindavo vištas, tai nei kažkokių neaiškių paketėlių reikdavo žalios mėsos vandeniui sugerti, nei tiek vandens susidarydavo, kai ją kepdavome. Gal jūs žinote, kodėl dabar vištienoje tiek daug vandens?
Teksto autorė: skaitytoja Irma
Ar vištiena turi būti vandeninga?
Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), jie paaiškino, ar vištiena turi būti vandeninga.
Pirmiausia VMVT specialistai, remdamiesi moksline literatūra, nurodė, kad vištiena – vienas vandeningiausių gyvūninės kilmės maisto produktų.
Jie pranešė, kad šios mėsos raumenų audiniuose vanduo sudaro net apie 70-75 proc. visos masės.
„Dėl to tam tikras skysčio kiekis pakuotėje ar išsiskiriantis gaminimo metu yra natūralus reiškinys.
Moksliniai šaltiniai neteigia, kad vištiena laikui bėgant tapo „vandeningesnė“, tačiau paukštienos gamybos technologijų vystymasis lėmė poreikį nustatyti griežtus didžiausio leistino vandens kiekio reikalavimus“, – aiškino jie.
Pasak VMVT specialistų, šie reikalavimai yra skirti tam, kad vartotojai būtų apsaugoti nuo klaidinimo ir būtų užtikrinta, kad už mėsą nebūtų mokama kaip už papildomai sukauptą vandenį.
Iš ko susideda vištienoje esantis vanduo?
Pasidomėjus, ko galima aptikti šiame vištienoje esančiame vandenyje, VMVT specialistai nurodė, kad jis susideda iš dviejų dalių.
Pirmoji dalis yra natūralus, fiziologinis vanduo, kuris yra neatsiejama raumenų audinio dalis, o antroji – technologinio proceso metu absorbuojamas vanduo.
„Didžiausia papildomo vandens absorbcija gali vykti paukštienos atšaldymo metu. Po skerdimo skerdenėlės turi būti greitai atvėsinamos, o naudojamas atšaldymo būdas lemia, kiek drėgmės mėsa gali sugerti.
Atšaldant oru absorbuojamas mažiausias vandens kiekis, o taikant panardinimo į vandenį ar ledinį vandenį metodą absorbcija gali būti didesnė“, – teigė jie.
Pasak specialistų, Europos Sąjungoje yra nustatytos maksimalios leistinos ribos, kurių gamintojai negali viršyti, o jų laikymas tikrinamas tiek pačių įmonių vykdomos savikontrolės, tiek oficialios kontrolės metu.
Kur dingsta vištienoje esantis vanduo ir kam skirtas paketėlis po mėsa?
VMVT specialistai kalbėjo apie tai, kad gaminant maistą dalis mėsos drėgmės pasišalina.
Jų teigimu, kaitinant raumenų baltymai keičia savo struktūrą ir nebegali išlaikyti viso juose esančio vandens. Dėl to į aplinką išsiskiria natūralios mėsos sultys.
„Šį procesą taip pat gali paveikti laikymo sąlygos, užšaldymas ir atšildymas, marinavimas, produkto pH bei kiti veiksniai“, – teigė jie.
Galiausiai, pasidomėjus, kam yra skirtas paketėlis mėsos pakuotėje po gaminiu, jie aiškino, kad jų paskirtis – sugerti natūraliai iš produkto išsiskiriančias sultis laikymo ir transportavimo metu.
„Jie padeda išlaikyti švaresnę pakuotę, sumažina skysčių kaupimąsi ir apsaugo nuo jų išsiliejimo. Tokie įdėklai dažniausiai gaminami iš celiuliozės ir didelio sugeriamumo medžiagų, kurios suriša skystį ir neleidžia jam grįžti į produkto paviršių“, – paaiškino specialistai.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
