Šarūnas NARUŠEVIČIUS
"Akistatai" kilo idėja aplankyti šalį, kurios nebėra, ir parašyti netradicinius kelionių įspūdžius. Tad neseniai šios publikacijos autorius nuvažiavo į Čekoslovakiją. "Nesąmonė - pasakys labiau išprusęs "Akistatos" skaitytojas - Galima nukakti į Čekiją arba į Slovakiją, o Čekoslovakija 1993 metais per "velvetines skyrybas" suskilo į dvi suverenias valstybes". Tad šio reportažo autorius apvažiavo abi šalis, kiek įmanoma ištyrinėjo jas turisto akimis ir pagaliau rado "velvetinių skyrybų" priežastį, tūnančią giliai kaimynų smegenyse.
Pavojinga kelionė į kalnus
Kalnus mėgstantieji tautiečiai jau tuziną metų žiemą vasarą būriais traukia į Slovakiją, nors gretimoje Čekijoje, tuoj patys įsitikinsite, kalnai nė ką neprastesni. Į kišenę įsibrukęs tūkstantį litų, į mašinos bagažinę - palapinę su miegmaišiais, aš irgi pasukau pirma į Slovakiją.
Viena bėda - kai ir į kurią Europos šalį važiuotum, kaskart turi kirsti didžiulius Lenkijos plotus. Rašyti apie Lenkijos kelius labai banalu, tad apsieisiu vieninteliu pareiškimu. Lietuvos žiniasklaida (kaip ir mūsų žmonės, labai inertiška) dėl Lenkijoje kasmet žūstančių mūsų tautiečių kaskart karksi koneveikdama lenkų kelius. Laikas būtų "keisti plokštelę" - per pastarąjį dešimtmetį kaimynai kelius gerokai paremontavo. Vis dažniau mūsiškiai Lenkijoje galą gauna ne dėl prasto asfalto, o dėl to, kad lekia lyg akis išdegę - visiems norisi "peršokti" Lenkiją nesustojant nakvynei. Norėjosi ir man, tad irgi lėkiau pavojingai lenkdamas protingiau važiuojančius vietinius.
Savaitę pasitrankęs po Slovakiją, po savaitės pervažiavęs į Čekiją, stebėjausi, kad abi šios šalys iš pažiūros visiškai vienodos, nebent skirtumu laikysime faktą, kad Čekijoje dvigubai daugiau - 10 milijonų - gyventojų. Abiejų šalių didesnė teritorijų dalis lygumose, abiejų šiaurėje - tie patys Karpatų kalnai, tik slovakų pusėje jie simboliškai aukštesni.
Po skyrybų - vėl į sąjungą
Per pokarį, kol abi šalys buvo viena komunistinė respublika, miestuose priręsta vienodų ir neskoningų, kaip Lietuvoje, betoninių daugiaaukščių. Kaimai - irgi visai tokie patys: maži nuosavi namukai prie pat gatvės, dar mažesni kiemeliai - tiek čeko, tiek slovako kaimo sodyba užima tiek ploto, kiek lietuvio kolektyvinis sodas. Čekijos kalnuose yra pramogų parkas, pavadintas "Čekų rojum", Slovakijoje... atspėjote - "Slovakų rojus". Abejose pusėse dauguma kaip mes - katalikai. Žmonės šiek tiek geriau gyvena Čekijoje. Slovakijoje daugiau bedarbių, tačiau tų skirtumų nesimato, tai tik statistika. Į akis nebent krenta tik Slovakijos pakraštyje įsikūrę ištisi čigonų kaimai. Šimtai juodbruvų žmonių pakelėje prekiauja milžiniško dydžio baravykais. Slovakijoje yra didelė vengrų diaspora, kurios slovakai nemėgsta, o jų nacionalistai šaiposi, kad vengro nuo čigono atskirti neįmanoma.
Taip būčiau ir nesuvokęs, kad skirtumų tarp Čekijos ir Slovakijos reikia ieškoti žmonėse, jei ne kažkurios šių tautų (man atrodo, abiejų) nacionalinis gėrimas slivovica - slyvų degtinė. Taip išėjo, kad Čekijos Krokonošų nacionalinio parko Medvedkovo kempinge prie taurelės susėdo internacionalinė komanda: aš ir du pensininkai: čekas Vaclavas bei slovakas Gustavas. Tiesa, kartu vakarojo ir vokietis Rudolfas, tačiau, jis rusiškai nesuprato, todėl tik gėrė, vis vokiškai sušukdamas "Į sveikatą!"
- Ar jūs laimingesni padalinę valstybę ir atsiskyrę? Kalbate ta pačia kalba - skiriasi vos keli žodžiai, valgote tuos pačius knedlikus, užgerdami tokiu pat silpnu 3 laipsnių alumi... - po kokios penktos taurelės, kai visiems jau atsirišę liežuviai, teiraujuosi abiejų slavų.
- Aišku, nesąmonė buvo dalinti vieną šalį, - choru pareiškia Vaclavas su Gustavu. - Gyvenom broliškai ir visai neblogai, užteko nesąmonių, bet buvo žymiai daugiau žmoniškumo, rūpėjo ne vien pinigai, kaip visiems dabar. Norėjom spausti parlamentarus, kad atgal susijungtume, tačiau nebeliko prasmės - ir vėl esame viename "sojūze".
Panaši istorija ir likimas
Išgirdę, kad mąsto vienodai, Vaclavas su Gustavu net susigraudina ir pasibučiavę išgeria.
Vaclavas su Gustavu, pasirodo, žino ne tik savo šalies, bet ir Europos istoriją. Pertraukdami vienas kitą vyrai ima pasakoti, kad čekų ir slovakų tautoms per amžius nesisekė, nuo XVII amžiaus kartu vargo Austrijos ir Vengrijos imperijoje. Čekas su slovaku pabrėžia, kad turime panašumų - 1918 metais Europos žemėlapyje gimė ne tik Lietuvos, bet ir Čekoslovakijos respublika.
- Adolfas Hitleris, tebūnie jis prakeiktas, iš jūsų atėmė Klaipėdos kraštą, iš mūsų - Sudetų kraštą, kur irgi gyveno nemažai vokiečių.
Išgirdęs pažįstamą vardą Rudolfas žagteli, o mes patenkinti išgeriame už nugalėjusią teisybę - užgrobtas žemes tiek Lietuva, tiek Čekoslovakija po karo atgavo.
- Tačiau atkandęs jūsų Memelį Adolis bent iki karo prie Lietuvos nebelindo, o pas mus užsigeidė visos Čekijos, - ima kaisti Vaclavas. - Absoliučiai visos! Ir akiplėšiškai užgrobė anglams, prancūzams, JAV ir visam pasauliui abejingai stebint.
Aiškiai susinervinęs Vaclavas išgeria, o po to prisipažįsta:
- Mes, čekai, esam bailiai, nedrįsome vokiečiams pasipriešinti, nors, kiek žinau, ir jūs Pabaltijyje rusus pasitikote be vieno šūvio. Et, Europoje drąsūs tik suomiai. Tačiau kai mus okupavo fricai, šitie išdavikai slovakai mus, savo brolius čekus, niekšingai išdavė!
Gustavas piktai sumirksi, o Vaclavas ima spygauti:
- Slovakų parlamentas 1939 metų kovą paskelbė Slovakiją atskiriantis į Slovakijos Respubliką su Vokietijos protektoratu.
Nevykėliai ir pasipūtėliai?
- Ar tai mes išdavikai? - lyg nuplikytas pašoka Gustavas. - O kas karo metu kartu su rusais padėjo išlaisvinti Čekiją nuo fašistų? Tai jūs, čekai, esat chamai, nuolat mus, slovakus, įžeidinėjate, kad neva tik jūs darbštūs ir sumanūs, o mes - vien nevykėliai bei išlaikytiniai. Ar mes kalti, kad visą pramonę pasistatėte savo pusėje, o mūsų krašte dominavo žemės ūkis? "Škoda", girdi, čekų, ginklų gamyklos - čekų, net alus ir ledo ritulys pasauly geriausi, girdi, irgi tik čekų!
- O jūsų meilė rusams nesveika, - neatlyžta Vaclavas. - Pas jus iki šiol pilna paminklų su rusų tankais. Tačiau pikčiausia, kad kai po karo 1968 metais mes, čekai, sukilome ir Maskva į Prahą įvedė tankus, jūs, slovakai, antrą kartą kaip bailūs stručiai lindėjot po lovomis laižydami rusams užpakalius ir mūsų nepalaikėt.
- Ak tai mes bailūs stručiai? Tada jūs - akiplėšos ir niektauzos! Net ir šis konfliktas - per ilgą čeko liežuvį! Dėl tos čekų savybės 1993 metais ir pareikalavome "velvetinių skyrybų!"
Ką tik buvę bičiuliai "užmiršo" rusiškai ir perėjo į savo kalbą. Buvo nuobodu klausytis - sprendžiant iš intonacijų, kaimynai kartojo jau žinomus kaltinimus, galop pikti nupėdino kas sau prie savo palapinių. Tiesa, kitą rytą išsiblaivę Vaclovas su Gustavu vėl buvo draugai ir draugiškai gaivinosi silpnu alumi.
Prie laužo likome dviese su Rudolfu, kuris, žinoma, paklausė, ko slavai susipyko. Atsakiau filosofiškai, kad tautos pykstasi ir šalys subyra dažniausiai ne dėl išorinių priežasčių, o dėl - vaizdžiai pabarbenau pirštu sau per kaktą.
Kitą dieną laukė nuobodi kelionė namo per visą Lenkiją. Čia gyvenančių slavų mentalitetas mums žymiai suprantamesnis. Lenkai, kaip ir lietuviai, pripažįsta stiprų 5-6 laipsnių alų ir nebeturi dėl ko tarpusavyje rietis.
Autoriaus nuotr.
Slovakijos kalnai maždaug puskilometriu aukštesni už Čekijos kalnus ir senesni - jų viršukalnės aštresnės.
(Slovak-1);
Tai Slovakijos turistų kalnų takas, tačiau lygiai tokių pat gausu ir Čekijoje. Tingieji takus ignoruoja, silpnesni - užsikėlę keltuvu tik nulipa žemyn, o stipriausieji karstosi kalnais pėsčiomis.
(Slovak-2);
Slovakijos kalnų kurorto kelias - visur lygus, bet siauras.
(Slovak-3);
Senieji jaukūs Čekijos (kaip ir Slovakijos) kurortiniai miesteliai pastatyti dar Habsburgų dinastijos laikais vokišku stiliumi.
(Cek-1);
Viduramžiai kalnai vietiniams atnešdavo bėdas - nei čia žemę arsi, nei padorų kelią nutiesi. Dabar kalnai vasarą ir žiemą atneša turizmo pinigus.
(Cek-2);
Aukščiausia Čekijos viršukalnė Sniežką 1,6 km aukščio). Per vidurį matyti proskyna ir keltuvų eilė.
(Cek-3);
Kalnų keliai net viršukalnėse dažnai kertasi prie užeigos, kuriai prekės užkeliamos keltuvais.
(Cek-4);
Čekijos akmenų tarpekliuose akimirksniu supranti, kad Lietuvos Puntukas - juokingas akmenėlis.
(Cek-5);
Tai Čekija, bet ir Slovakijoje vasara takai paruošti aktyviajam turizmui.
(Cek-6);
Keltuvas į aukščiausią Čekijos 1,6 km aukščio viršukalnę Snežką. Žiemą keltuvais keliasi slidininkai.
(Cek-7).
