Praeitos savaitės žinia atskriejo iš Kėdainių rajono, kai ankstyvą rytą į gimnaziją išėjusi penktokė įstaigoje taip ir nepasirodė. Paskelbta jos paieška – ant kojų sukeltos gausios policijos pajėgos. Artimieji ir kaimynai šukavo apylinkes, dairėsi miškuose.
„Pagal lokaciją mums rodė, kad jos telefonas yra miške. Stotis yra, ir sakom, einam į mišką, o ką daryt“, – pasakoja kaimynė Indrė.
Ir tik dienai baigiantis vienuolikmetė aptikta visai šalia namų – susigūžusi malkinėje.
„Mums miške beieškant paskambino, kad rado, o rado malkinėj“, – kalba Indrė.
Rasta mergaitė apžiūrai išvežta į ligoninę. Susijaudinusi mama su TV3 Žinių žurnalistais tą lemtingą vakarą bendrauti nepanoro: „Kas čia nutiko? – Nieko nenutiko. – Ar sakė mergaitė ką nors? O trumpai galit pasakyt apie patyčias?“
O kaimynams mama pasakojo, kad dukra užsiminė, jog į mokyklą nėjo, nes iš jos tyčiojasi bendraklasis. Gimnazijos vadovai, nors ir pripažįsta, kad įstaigoje pasitaiko patyčių atvejų, tvirtina, esą šioje situacijoje ūmaus charakterio berniukas kaltinamas be pagrindo. Tad patyčias gimnazija neigia.
„Patyčių negali būti, nes mergaitė su įvardijamu patyčių objektu santykio beveik neturėjo, tai šitas variantas atkrenta, ir tą tvirtina visi mokytojai, kurie yra dirbę su abiem vaikais“, – tikina Šėtos gimnazijos direktorius Mindaugas Danilevičius.
Penktokė jau ruošiasi grįžti į pamokas, jos šeimai ir visoms klasėms teikiama psichologinė pagalba.
„Psichologė yra kalbėjusi su visom klasėm, skirtas buvo specialus laikas visoms klasėms atsakyti į vaikų klausimus, nes visi turi klausimų, visi jaučia nerimą“, – teigia M. Danilevičius.
Kodėl vienuolikmetė po rudens atostogų, užuot nuėjusi į mokyklą, pasirinko iki sutemų šalti malkinėje, jau aiškinasi ir teisėsauga.
„Kauno apygardos prokuratūroj vyksta ikiteisminis tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti priežastis, kodėl mergaitė išvyko į mokyklą, tačiau į ją nenuvyko ir taip pat negrįžo namo“, – kalba Kauno apygardos prokuratūros atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.
Neatmetama ir patyčių versija, pasigirdo kalbų ir apie vaikus viliojančius automobilius. Kėdainių savivaldybės vadovai sako, kad įvykis sukrėtė. Situaciją jie aiškinosi ir su Šėtos gimnazija. Susitikimui susikvietė net ir visų rajono švietimo įstaigų vadovus.
„Visos mokyklos turi smurto arba patyčių prevencijos programas, tai visų vadovų užklausėm, ar tikrai jie kokybiškai naudojasi šitomis programomis“, – sako Kėdainių vicemeras Paulius Aukštikalnis.
Kad mokyklose aplinka ne visada palanki, esą rodo ir gluminantys vaikų pastebėjimai.
„Ne pe rseniausiai turėjome švietimo pagalbos tarnybos ir visuomenės sveikatos biuro suorganizuotą forumą, kuriame vaikai nurodė, kad mokyklose neturi patikimo žmogaus“, – teigia P. Aukštikalnis.
Kiek tiksliai vaikų Lietuvos mokyklose kasmet patiria patyčias – tokios statistikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neturi. Patyčių prevencijos programos ugdymo įstaigose vykdomos jau beveik 30 metų, vis dėlto, nauda nepateisina lūkesčių.
„Patyčių lygis sumažėjęs ženkliai, nuo 40,5 procentų iki 27,8 procentų, norėtųsi, kad būtų tas rodiklis dar mažesnis, nes vis dar esame tarp lyderių blogąja prasme Europoje“, – tvirtina Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Ignas Gaižiūnas.
Tad abejojama, ar patyčių programos vykdomos tinkamai, tad jau kitąmet diegiamos naujos priemonės – gyvenimo įgūdžių pamokos.
„Apima labai platų spektrą veiklų, susijusių ir psichine sveikata, su patyčių mažinimu, su savęs suvokimu ir gebėjimu bendrauti su aplinkiniais, kurti santykius ir panašūs dalykai“, – pasakoja I. Gaižiūnas.
Šiemet patyčių prevencijai šalies ugdymo įstaigose buvo skirta milijonas 300 tūkstančių eurų, kitiems metams suplanuota 100 tūkstančių daugiau.
