Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su Dainiumi, o šis mielai sutiko pasidalinti savo karjeros posūkio istorija. Pasak jo, nors daugumai gali atrodyti, kad šis pokytis yra šokiruojantis ir staigus, tačiau pačiam Dainiui ir jo šeimai tai – ilgamečių pastangų ir darbo rezultatas.
Kaunietis tikėjimą atrado paauglystėje
Kaip pasakojo Dainius, tikėjimas į jo gyvenimą pasibeldė visai netikėtai. Būdamas 16-os jis ryžosi pirmą kartą gyvenime nuoširdžiai ir sąžiningai atlikti išpažintį.
Tačiau atėjus į bažnyčią kunigo Dainius nesurado, bet įsigijo Naująjį Testamentą ir savarankiškai pradėti gilintis į Dievo žodį.
„Turbūt tada prasidėjo mano kelionė su Dievu, ėmiau jį suprasti, pradėjau kreiptis į jį ir supratau, kad jis man gali atleisti visas nuodėmes, tereikia tiesiai į jį kreiptis. Štai čia buvo vienas iš tokių protestantiškojo tikėjimo bruožų – Dievo atradimas pačiam.
Po tų studijų visai netrukus atsidūriau Kauno evangelinėje bažnyčioje, ten vėliau jau ėjau kartu su šeima. Pats joje praleidau 25 metus“, – tikėjimo kelio pradžia dalijosi pašnekovas.
Jis pasakojo, kad dar labiau įsitraukti į tikėjimo kelią jį paskatino 2017 metais įvykusi pažintis su kunigo Franko ir Emily Van Dalen šeima. Dainius juos apibūdino kaip misionierius, puikius pavyzdžius, padariusius reikšmingą įtaką jo gyvenime.
„Aš pats myliu krepšinį, tad kai pamačiau kunigą Franką Van Dalen, man atėjo aiškus supratimas, kad čia yra NBA lygio treneris mūsų mažame Kauno mieste. Supratau, kad reikia jiems padėti, nes toje bažnyčioje tuo metu tebuvo šešios vyresnio amžiaus močiutės ir Van Dalen“, – pasakojo jis.
Visai netrukus Dainius kartu su žmona ir vaikais prisijungė prie bažnyčios ir dabar skaičiuoja devintuosius tikėjimo metus evangelikų reformatų bažnyčioje.
Norėjo skirti visą savo laiką bažnyčiai
Kaip pasakojo pats kunigas, remiantis M. Liuterio mintimis, tarnauti Dievui ir jį garbinti galima pasirinkus ne tik dvasininko kelią, tačiau taip pat atliekant tuos darbus, kuriems esi pašauktas.
Vis tik savo kasdienybėje pašnekovas pradėjo pastebėti, kad ant laiko svarstyklių vienoje pusėje padėjus verslą, o kitoje tarnavimą bažnyčioje, kur kas daugiau laiko atimdavo verslas.
„Aš paskutinius buvau 18 metų buvau IT versle ir džiaugiausi tuo. Nebuvo taip, kad palikau verslą, nes juo nusivyliau, galvojau, kad bus geriau.
Vis tik tam tikru metu man atėjo laikas pokyčiams, ėmiau svarstyti, kad versle praleidžiu penkias dienas per savaitę, o bažnyčioje galėdavau tarnauti tik sekmadieniais.
Normalu, kad svėriau prie ko linksta širdis. Galų gale, technologijų verslui atidaviau 30 gyvenimo metų, nebuvo taip, kad skubotai palikau, nežinojau, ko noriu“, – pasakojo jis.
Dainius taip pat dalijosi savo požiūriu, mat, jo nuomone, nors kitiems gali atrodyti, kad nuokrypis nuo verslo buvo staigus ir ryškus, vis tik tiek pats pašnekovas, tiek jo šeima nuosekliai link to ėjo ne vienerius metus.
„Nesu linkęs galvoti taip, kad štai rugpjūtį buvau verslininkas, o rugsėjį jau kunigas. Galbūt tas brūkšnys atrodo ryškus, bet, mūsų šeimos atveju, visi sekmadieniai būdavo bažnyčioje, iki tapimo kunigu tai atrodė natūralus procesas“, – paaiškino Dainius.
Teologijos mokslui atidavė daugiau nei 7 metus
Pasiteiravus pašnekovo, kaip atrodė jo kelias kunigystės link, jis paaiškino, kad teologijos mokslams atidavė septynerius su puse metų. Tiesa, iš pat pradžių Dainius juos pasirinko be intencijos tapti kunigu, o siekdamas geriau pažinti Dievą, save ir jį supančią aplinką.
„Esu smalsus žmogus, o studijuodamas pamačiau, kad man labai įdomi ši sritis, mačiau, kad dar vienas dvasininkas yra reikalingas. Dabar labai madinga norėti daryti, tačiau kažkam reikia iš tiesų imti daryti. Tad sakykime, kad iš norinčiųjų koalicijos patapau darančiųjų koalicija“, – juokavo kunigas.
Perėjus prie kryptingų žingsnių kunigystės link, Dainius aiškino, kad priimtas sprendimas tapti dvasininku buvo rimtas ir tvirtas žingsnis jo gyvenime.
Kaip pavyzdį šiam sprendimui jis pateikė tapimą gydytoju, operuojančiu širdį ar smegenis – tam reikia ilgo, kruopštaus pasiruošimo ir atsidavimo.
„Kol aš atsiradau šioje tarnystės pozicijoje man tai truko realiai visą gyvenimą, nors patys teologijos mokslai tebuvo septyneri su puse metų. Vis tik svarbu pabrėžti, kad pas mus labiau visame kame veikia bendruomenė, ganytojas nėra pats sau.
Klebonas nėra šoumenas, kuris linksmina visus, dėl to džiaugiuosi reformatų bažnyčia, nes jos valdymo struktūroje nėra vieno vyskupo ar kito valdovo, bažnyčią valdo Sinodas, kurį sudaro atstovai iš visų parapijų. Politine prasme, čia panašu į parlamentą“, – struktūra dalijosi jis.
Pratęsdamas savo mintį Dainius pridėjo, kad pirmasis žingsnis tapimo kunigu link yra gaunama rekomendacija iš parapijos, kuria kreipiamasi į Sinodą nurodant visus tarnautojo gerus darbus ir pabrėžiant atsidavimą.
Sekantys žingsniai, pasak pašnekovo, yra tarsi „saugikliai“, padedantys suvokti, kaip realiai atrodo kunigo gyvenimas.
„Pirmas statusas, be ordinacijos, yra lektorius. Aš juo tapau 2018 metais. Lektorius yra ne dvasininkas, o pasaulietis, sakantis pamokslą. Žinoma, pamokslas yra prižiūrimas vyresniojo ganytojo, kunigo, viskas suderinama.
Kitas žingsnis yra katechetas. Tai yra tas, kuris dar neturi atsakomybės ganyti žmonių kaimenės, neteikia sakramentų. Čia toks skirtumas iki tapimo kunigu“, – sakė jis.
Galiausiai, prabėgus dar dvejiems metams po tapimo katechetu, 2025 metų birželį Sinodas priėmė sprendimą Dainių ordinuoti kunigu. Tai buvo lemtingas žingsnis jo pasitraukime iš verslo.
Didžiausias šokas dėl tapimo kunigu – kolegoms
Pasakodamas apie tai, kaip artimieji reagavo į sprendimą tapti dvasininku, Dainius paaiškino, kad šeimai tai nebuvo naujiena. Pasak jo, tiek jis, tiek jo žmona jau ilgus metus tarnavo bažnyčioje, tad visuomet jautė jos palaikymą.
Vis tik labiausiai jį pradžiugino vaikų reakcija – jie ne tik palaikė tėtį jo pasirinkime, tačiau užpernai pranešė jam džiugių žinių.
„Vaikai užpernai savo noru, sąmoningai pasiprašė tapti reformatų bažnyčios nariais, dėl ko labai džiaugiuosi. Jie mano didžiausias pamokslų kritikas, o taip pat ir palaikytojas. Šeimai nebuvo ženklaus pokyčio.
Kitiems, mano tėvams ar tolimesniems giminaičiams, galbūt buvo nuostaba. Visi žinojo, kad esu tikintis, jie turbūt buvo susitaikę, kad tarnausiu sekmadieniais, toliau būsiu versle. Vis tik palikus verslą jiems buvo šokas“, – sakė jis.
O pasiteiravus apie darbinę aplinką, kolektyvą, pašnekovas neslėpė, kad atsisveikinimas buvo jautrus ir su ašaromis.
Dainius pasakojo, kad savo darbdavį apie išėjimą iš darbo informavo likus devyniems mėnesiams iki pareigų palikimo. Šis bandė Dainiui pagelbėti, manė, kad pasirinkimas laikinas, paskatintas nuovargio, tačiau galiausiai suprato, kad jis apsisprendęs rimtai.
„Mano vadovų komanda buvo nuostabi, jos ir šiandien pasiilgstu. Daug metų kartu dirbome, tad jiems buvo smūgis, buvo ašarų, atsisveikinimas buvo skaudus. Nenorėjau, kad atsisveikinimas vyktų staigiai, informavau prieš devynis mėnesius.
Mano vadovas man empatiškai padėjo, bet pamatė, kad mano sprendimas rimtas, tad pradėjome atranką į mano poziciją ir džiaugiuosi, kad išėjimas buvo sklandus. Džiaugiuosi už tą gyvenimo etapą“, – šyptelėjo Dainius.
Gyvenimo tempas tapus kunigu sulėtėjo
Pašnekovas pasakojo, kad išėjus iš verslo ir pradėjus „pilnu etatu“ tarnauti bažnyčioje, gyvenimas tapo lėtesnis. Pasak jo, verslo pasaulyje daug lėkimo, vertimosi per galvą, o dabar jis turi laiko matyti, kas vyksta aplink jį.
Tiesa, kiekviena Dainiaus savaitės diena yra suplanuota. Nors pirmadieniai yra išeiginė diena, tačiau kol kas naujajam kunigui ne visuomet pavyksta visus darbus pasidaryti iki jos.
„Antradieniais turime Biblijos studijas, jas darome gyvai ir nuotoliu. Trečiadieniais skiriu laiką pasiruošti sekmadienio pamokslui, nes mokausi iš Franko Van Dalen ir ruošiuosi bent aštuonias valandas, darant tai atidžiai, atsakingai.
Kitomis dienomis turime daug bendruomenės veiklos, kurią darome su žmona. Džiaugiuosi parapijos bendruomene, kur yra daug iniciatyvių žmonių, noriu, kad susitikimuose dalyvautų visi.
Turime ir tarnystę senjorams, šeimoms, žmona rūpinasi vaikų sekmadienine mokykla. Mažesni vaikai per pamokslą būna sekmadieninėje mokykloje, didesni būna pamaldose“, – pasakojo jis.
Negana to, Dainius tarnauja ne tik Kauno evangelikų reformatų bažnyčioje, tačiau taip pat ir Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje. Pašnekovas nusišypso – dabar Kėdainiuose į pamaldas užsuka vis daugiau tikinčiųjų.
„Ar finansai pasikeitė? Žinote, kai dabar man jau beveik 50 metų, turiu būti atsakęs į svarbų klausimą – ko aš noriu. Didesnių namų dėl noro kažkam kažką parodyti nebeliko, gyvename mažesniuose.
Dabar turime viską, kas reikalinga šeimai, vaikų išsilavinimui. Esu dėkingas bažnyčiai, rėmėjams už išlaikymą, kad galiu negalvoti, kaip sudurti galą su galu, o kaip patarnauti savo artimajam“, – apie finansus pasakojo jis.
Reformatų bendruomenė Kaune atstato istorinį bažnyčios pastatą
Dainius džiaugiasi, kad nors reformatų bendruomenė negausi, bet visi jos nariai vieningai darbuojasi, kad būtų atstatytas bažnyčios pastatas. Kaip jis pasakojo, bažnyčia buvo baigta statyti 1940 metais, tačiau ją užėmus sovietams, ši buvo suniokota.
Dainius aiškino, kad ilgus metus pastatas buvo naudojamas sandėliavimui, vėliau milicininkų ir policininkų rengimui, o bažnyčios bokštas – nugriautas. Dabar jis kartu su bendruomene nori atstatyti Kauno tarpukario modernizmo simbolį.
„Esame dėkingi Seimui, kad 2018 metais mums grąžino bažnyčią. Mes pradėjome nelengvą kelią, kaip ją atstatyti, nes ji buvo nuniokota, prastos būklės. Džiugu, kad pavyko mobilizuoti mūsų visos bendruomenės pastangas, radome jėgų, idėjų, kaip atstatyti pastatą.
Esame dėkingi ir Kultūros paveldo departamentui, kuris padeda dalinai finansuoti atstatymą, o dalį finansuojame patys. Prieš porą metų baigėme projektavimo darbus, viską reikėjo daryti pagal paveldo taisykles.
Džiugu, kad 2025 metų gruodį buvo atstatytas bažnyčios bokštas ir kryžius, ko laukėme nuo 1940 metų. Sulaukėme ir sveikinimų, bet sveikinti anksti, nes tai pirmasis etapas.
Šiemet mes jau planuojame remontuoti stogą, dar sekančiais metais tikiuosi rasime finansų fasadui, langams, o dar kitais metais, tikiuosi, pradėsime daryti darbus viduje.
Mes keletą metų iš eilės radome finansų, esame dėkingi rėmėjams, jie džiaugiasi Kauno modernizmo nuostabiu architektūros šedevru. Iš kitos pusės, neramu, kas bus toliau, iš kur gausime finansų šiemet ir vėliau“, – apie veiklą pasakojo jis.
Visi norintys prisidėti prie Kauno evangelikų reformatų bažnyčios atstatymo gali tai padaryti čia:
Kauno bažnyčios pastato atstatymui: LT317300010002252905 (Swedbank)
Gavėjas: Kauno evangelikų reformatų parapija
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
