Ir svarbiausia, kad moters balse nepajusi nuovargio, neišgirsi, kad ji dėl ko nors skųstųsi. Priešingai – Ieva energingai pasakoja, kaip atrodo jos šeimos karantinas, ką visi kartu veikia, ko labiausiai ilgisi ir net sudėtingose situacijose nepraranda pozityvumo. Vilkaviškio rajone, sodyboje, gyvenanti šeima sako, kad čia tarsi jų rojaus kampelis, ir džiaugiasi, kad turi tiek daug erdvės leisti dienas.
Mėgaujasi laiku namuose
„Jei atvirai, tai aš mėgaujuos šiuo laiku. Man jis panašus į tą, kai mes tik atsikraustėm į sodybą ir dar vaikai nėjo į mokyklą. Tada jų buvo tik trys, o aš labai mėgavausi ta atskirtim, ramybe, gamta.
Paskutiniu metu, kai vaikai pradėjo eiti ir į mokyklą ir jų yra penki, tai būdavo toks bėgimas: keliesi, bėgi, veži į mokyklą, paskui pasiimi, tada būreliai, dar išeini į darbą ir tiesiog taip bėgi ir nieko nematai. Tai dabar realiai aš mėgaujuosi“, – šypsodamasi pasakoja 5 vaikų mama.
Ji atskleidžia, kad karantinas sulėtino gyvenimo tempą, o dėl to sumažėjo ir pykčių, kurie dažniausiai ir kildavo dėl to, kad viską daryti tekdavo labai greitai.
„Mums buvo sunkiausia, kai reikėjo eiti į mokyklą ir visiems keltis ryte. Tarkim, 3-4 vaikai išsiruošia, o darželinukas pusę valandos vis nori man kažką pasakyti, atsisveikinti ir visi pyksta, nervuojasi. O dabar rytais jau kaip ponai 9 valandą atsikeliam, nes dažniausiai nuo 10-11 prasideda pamokos. Tai mums tada buvo daugiau streso ir pykčių negu dabar“, – sako I. Lipkevičienė.
Paleidžia neigiamas emocijas
Nors esama situacija ir sustabdė Ievos darbą – važinėjimą po mokyklas su edukacinėmis programomis, ji pernelyg didelio nusivylimo dėl to nejaučia, nes tam...paprasčiausiai nelieka laiko.
„Žiūriu į kalendorių, matau, koks buvo sudarytas grafikas, kada į kokią mokyklą turėjau važiuoti, suprantu, kad ir pajamų netenku dėl to, bet tiesiog įjungiu kitą mygtuką ir gyvenu toliau, yra kaip yra.
Aišku, dabar vasara artėja, suplanuoti renginiai, tikriausiai jau šiemet nieko negalėsim daryti, tai gal kažkaip ir pajusiu kokį nusivylimą, bet kol kas...Matot, labai pilna diena, aš net neturiu kada čia per daug liūdėti ir galvoti apie tai“, – šypsosi Ieva.
Pašnekovė sako, kad, kai pervargsta, ieško būdų, kaip atgauti jėgas, o jai padeda labai paprasti dalykai: pasivaikščiojimas ar išvažiavimas kur nors su mašina. Ji neslepia, kad per karantiną susikaupusios emocijos vieną kartą išsiliejo ir ašaromis:
„Pati pradžia tai buvo kažkas lyg įdomaus, naujo, net ir nebuvo labai sunku. Mes dar anksčiau keliomis dienomis užsidarėm nei visi, nes iš spaudos matėm, kas čia vyksta. Bet vėliau buvo toks vienas trūkis, gal buvo praėjusios 4 ar 5 savaitės. Matyt, susikaupė daug visko, bet nuverkiau, paleidau ir gyvenu toliau“.
Veiklos netrūksta
Ieva pasakoja, kad per karantiną ji su vaikais anksti nesikelia, mėgaujasi vėlesniais rytais. Kartais vyras, išeidamas į darbą, ją palieka dar miegančią, tačiau netrukus keltis priverčia visai ne žadintuvas.
„Dažniausiai mane iš lovos išverčia vaikai atbėgdami ir šaukdami: mama, man ten kažkokio kodo reikia, nerandu nuorodos, kaip prisijungti į pamokas. Tai va toks dažniausiai būna rytas“, – juokiasi 5 vaikų mama.
Ji sako, kad dienos pralekia nepastebimai. Maisto gaminimas, namų tvarkymas, pagalba vaikams su nuotoliniu mokymusi – tai tik keli dalykai, be kurių moters kasdienybė neįsivaizduojama. Ieva neslepia, kad laiko sau galėtų būti ir daugiau, tačiau dėl to nedaro tragedijos.
„Dažniausiai su vyru vakarais pažiūrim kokį mėgstamą filmą, pasikalbam ar išeinam pasivaikščioti. Tai tas kokybiškas laikas kartu būna toks.
Po pietų žiūriu savo mėgstamą laidą apie maisto gaminimą, čia įsitraukia jau ir vaikai, visiems mums labai įdomu. Pastebėjau, kad, pavyzdžiui, noriu skaityti kažką, tai paskaitau 5 minutes ir jau kažkas įbėga į kambarį. Nelabai tam dabar tinkama aplinka, tai tiesiog darau, ką reikia.
Kažkaip nepergyvenu, tikiu, kad čia viskas greitai praeis, reikia tik išgyventi šitą dalyką ir viskas. Nedarau tragedijos iš nieko“, – tikina pašnekovė.
Ji atskleidžia, kad per karantiną išpildė ir vieną savo svajonių – pradėjo kepti naminę duoną:
„Man čia buvo iššūkis, aš visą laiką žavėdavausi moterimis, kurios namuose kepa duoną, jos man buvo nežemiškso. Ir aš nuo Velykų skaitinėjau, bandžiau ir dabar jau keletą dienų iš eilės kepu tradicinę, lietuvišką duoną“.
Nori, kad vaikai būtų savarankiški
Pasakodama apie nuotolinio mokymosi, kuris ir suvalgo didžiąją šeimos dienos dalį, iššūkius, Ieva džiaugiasi savo vaikais – visi gana greitai ir lengvai perprato dalykus ir darbuojasi pakankamai savarankiškai. Ji sako, kad toks ir yra jos tikslas.
„Kiek reikia, padedu, bet laikausi tokios pozicijos ir jiems sakau, kad aš mokyklą jau baigiau, dabar jūs turit mokytis patys. Visi tai supranta, tai, jei kažko labai reikia, užvedu ant kelio, bet stengiuosi, kad jie viską darytų patys. Noriu, kad jie būtų savarankiški“, – sako I. Lipkevičienė.
Ji vaikams nuolatos kartoja, kad nieko baisaus suklysti ar kažko nežinoti:
„Su ketvirtokėle kiek sunkiau buvo, jai gal ir to pasitikėjimo trūksta, labai nori viską gerai padaryti ir vis eina pas mane klausti. Tai aš ir sakau: tu nebijok suklysti, juk tam ir eini į mokyklą, mokytoja pataisys, o tu pasitikrinsi, kiek žinai, kiek išmokai“.
Daugiau pagalbos reikia mažesniesiems, kurie eina į paruošiamąją klasę ir darželį. Ieva atskleidžia, kad čia teko patirti ir nemažai įtampos.
„Jiems irgi siunčia užduotis, tai pirmomis dienomis buvau labai užsivedusi, stengiausi, kad visi viską būtų padarę. Bet paskui pamačiau, kad jau kaupiasi užduotys, artėju link to išprotėjimo ribos, tai tiesiog pakalbėjau su auklėtojomis, susitarėm, kad padarysim tada, kada spėjam. Tai tada atslūgo ta įtampa“, – dalijasi pašnekovė.
Ilgisi žmonių ir bendravimo
Nors I. Lipkevičienei karantinas nėra nepakeliamas, ji neslepia, kad pasiilgo bendravimo su kitais žmonėmis ir stengiasi tą poreikį kaip nors patenkinti.
„Labiausiai pasiilgstu žmonių. Taip, man patinka ir atitrūkus pabūti, bet reikia ir žmonių. Tai atradau tokį gerą būdą: turiu forumą gausių ir sąmoningų šeimų, tai aš pasiskelbiu kažkokią valandą, kas su manimi norėtų pasikalbėti.
Tai susiskambinam su mamomis, pasikalbam, kokios problemos, kaip gyvenam, kaip sekasi ir kažkaip atrodo patenkini tą bendravimo poreikį“, – pasakoja 5 vaikų mama.
Ji sako, kad kai kurie vaikai labai džiaugiasi galimybe tiek laiko praleisti namuose ir net prasitaria apie tai, kad norėtų ir ateityje mokytis iš namų, o kiti jau mielai grįžtų į mokyklą:
„Mažiukai labai patenkinti, jiems patinka būti prie mamos. Du jau norėtų grįžti į mokyklą, nori susitikti su draugais, jiems trūksta žmonių. O viena dar abejoja, šiaip sakė, kad pasiilgo mokytojos, draugų, bet gal ir norėtų visą laiką būti namų mokyme. Nors ji daugiausiai manęs ir klausinėja visko, tai sakau, kad nežinau, ar aš tau fiziką ar chemiją galėčiau išaiškinti“, – juokiasi moteris.
