Ne tik Vilnius – Europos sostinė – džiugina miestelėnus ir svečius renginių gausa, tačiau ir kiti Lietuvos miestai žūtbūt stengiasi neatsilikti. Šeštadienį, rugsėjo 5 dieną, Kaune vyko du kultūriniai festivaliai: „Pilies akordai“ ir „Kauno naktys“, kuriuose apsilankė ir jauni, ir seni, tačiau visi geidžiantys pažinti kultūrą ir meną.
Trijų „Pilies akordų“ muzika
Kamerinių menų festivalis „Pilies akordai“ pakvietė sudalyvauti trijose renginio dalyse – akorduose. Pirmasis akordas suskambo Kauno senamiestyje įsikūrusioje Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje, dvelkiančioje autentika ir senove, sakralumu ir paslaptimi. Čia už meno pasaulį maldą sukalbėjo brolis pranciškonas Andrius, programą „Po angelo sparnais“ atliko klasikinės muzikos atlikėjai.
Antrasis akordas persikėlė į Kauno arkivyskupijos kurijos kiemą, kur aidėjo ansamblio „Regnum musicale“ melodijos, festivalio meno vadovo P. Venslovo skaitomos eilės.
Trečiasis akordas stebino netikėtais meniniais projektais: „Dangus lubose“ (muzikos ir teatro mišinys), „Gyva linija“ (animacinių filmų kūrimas), „Kūno drobė“ (AJLA studijos eksperimentai), „Žodžio judesys“ (vieno aktoriaus teatras) ir pan.
Vakarėjant visi žiūrovai, iki tol manę, jog vienam muzikantui neįmanoma įvaldyti pusšimtį instrumentų, įsitikino klydę multiinstramenstalistų pasirodymo metu, na, o teatro gerbėjai galėjo pasigrožėti KU Menų fakulteto studentų spektakliu „Karalius Ūbas“. Renginį vainikavo elektro – jazz muzikos grupė Apeiron.
Linksma nemigo naktis
Festivalių estafetę perėmė „Kauno naktys“ : ekologija ir kultūra nuo sutemų iki aušros“, pasiūliusios gausią veiklos įvairovę. 20 val. visame miesto centre užvirė kultūrinių, meninių, pramoginių akcijų katilai, kuriuose eksperimentuoti galėjo bet kuris žiūrovas.
Laisvės alėjoje buvo galima griebti molio gabalą ir atrasti menininko talentą lipdant, lengvais besiliejančiais tapybiškais potėpiais ant šilko parašyti laišką Kaunui, užsukti pas būrėją ir sužinoti savo ateitį, susirasti komandos draugus ir rungtis krepšinio aikštelėje, galerijoje 101 – iš kišenės išsitraukus bet kokį šviečiantį daiktą, pvz. telefoną, išbandyti piešimą šviesa, Vienybės aikštėje įsikūrusiose aitvarų dirbtuvėse pasigaminti savąjį aitvarą ar paleisti sklisti norų žibintą, o kūrybingiausi ir drąsiausi galėjo Lietuvoje dar ne itin žinomu Pecha Kucha būdu pristatyti originalią idėją.
Buvo ir kur akis paganyti: „Viduramžių pasiuntiniai“ atliko įspūdingus fakyrų šokius su ugnimi, buvo transliuojami japonų animaciniai filmai, o visi troškusieji sumušti filmų žiūrėjimo rekordus Nepriklausomybės aikštėje stebeilijo šimtus minutinių filmukų.
Prezidentūroje kas valandą kursavo naktinės ekskursijos, Rotušėje skambėjo romantizmo muzika, o prie savivaldybės trypė folkloro ansamblis „Žaisa“. Veiklos truko iki pat šešių ryto.
Ištroškę renginių
Taigi, ištisą parą Kaunas tiesiog knibždėjo. Nepaisant baimę kėlusio saugumo klausimo ir niūraus oro renginiai pavyko ir susilaukė susidomėjimo – čia apsilankė tūkstančiai kauniečių. Kauno jaunuoliai tikino, jog mieste itin trūksta panašių renginių, todėl būtų smagu, jei „Kauno naktys“ ir „Pilies akordai“ vyktų dažniau.
Rasa Gražytė
