Šia savaitę Jungtinių Amerikos Valstijų ir stambiausių pasaulyje naftos bendrovių atstovai pareiškė, jog Kaspijos jūros regiono šalims būtina vykdyti reformas, jei šios valstybės nori sėkmingai konkuruoti su Iraku dėl investicijų į savo naftos sektorius.
"Faktas, kad tarptautinėms investicijoms atsivers Irako naftos rinka, reiškia, jog Kaspijai teks labiau konkuruoti dėl investicinių dolerių", - Azerbaidžano sostinėje Baku vykstančioje metinėje naftos sektoriaus konferencijoje sakė JAV pasiuntinys Kaspijos regionui Stivenas Manas (Steven Mann).
Tuo tarpu Didžiosios Britanijos naftos milžinė BP įspėjo Azerbaidžaną, kurio rinkoje aktyviai dalyvauja, dėl netinkamo naftos pajamų naudojimo ir paragino šalį paįvairinti savo ekonomiką. "Azerbaidžanas turi sustiprinti savo mokestinių įstatymų leidybą, reformuoti bankų sistemą, skelbti ir taikyti griežtą muitų politiką bei imtis ryžtingų žingsnių pašalinti korupciją", - sakė BP padalinio Azerbaidžane vadovas Deividas Vudvordas (David Woodward).
Aišku tik tiek, kad nekils grėsmė su Azerbaidžanu ir Kazachstanu jau sudarytiems naftos sandoriams, tarp jų BP vadovaujamam projektui statyti milžinišką naftotiekį į Turkijos uostą Seihaną, kuris nuo 2005 m. aptarnaus ir Azerbaidžano, ir Irako naftos eksportą. "Irako naftos sektoriaus plėtojimas nepalies mūsų Kaspijos projektų, kadangi į juos jau investuoti milijardai dolerių ir jie iš esmės pagrįsti, todėl turėtų pasiteisinti", - sakė S. Manas (Steven Mann).
Kaspijos jūra yra įsprausta tarp Irano ir keturių buvusių Sovietų Sąjungos respublikų - Azerbaidžano, Kazachstano, Rusijos ir Turkmėnistano. Visos penkios regiono valstybės teigia savo Kaspijos jūros sektoriuose turinčios didžiulius naftos išteklius.
Azerbaidžanui ir Kazachstanui jau pavyko pritraukti milijardus dolerių iš kai kurių stambiausių pasaulio naftos bendrovių. Abi šalys planuoja iki 2010 m. per Rusiją, Turkiją ir Gruziją eksportuoti iki 4 mln. barelių naftos per dieną. Azerbaidžanas mano eksportuosiąs 1 mln., o Kazachstanas - 3 mln. barelių per dieną. Jei šie planai virstų realybe, Kaspijos regionas taptų vienu iš penkių svarbiausių naftos tiekimo regionų pasaulyje, prilygdamas antrai pagal dydį Naftos eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) eksportuotojai - Iranui.
Tačiau Vakarų naftos bendrovės ir finansų institucijos įspėjo Kaspijos regiono šalis, kurioms tebevadovauja sovietinio laikotarpio lyderiai, apie būtinybę vykdyti ekonomikos reformas, norint sėkmingai konkuruoti su Iraku. Pastarojoje šalyje naftą išgauti kainuoja pigiau nei jūriniuose Kaspijos telkiniuose.
"Per ateinančius metus regiono plėtra dramatiškai paspartės, - teigė Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) pirmasis viceprezidentas Norinas Doilis (Noreen Doyle). - Tačiau pajamos iš naftos turi būti panaudotos pašalinti dabartinį skurdą ir įdiegti finansinę discipliną. Naftos pajamomis turi būti plačiai dalinamasi".
Tuo tarpu Pasaulio banko atstovas Akparas Nomanas (Akpar Noman) anksčiau minėtoje konferencijoje sakė: "Naftos išteklių valdymas yra sudėtinga užduotis, kuri, kaip jau nutiko Nigerijoje, gali sukelti visuomenės nepasitenkinimą". Praėjusiais metais Kazachstano valdžia pripažino, kad dalis naftos pajamų buvo atidėtos į visuomenei neprieinamą slaptą fondą.
Naftos kainoms siekiant 25 dolerius už barelį, Azerbaidžano bendrasis vidaus produktas (BVP) iki 2010 m. gali pašokti iki 5 mlrd. dolerių (dabar jis siekia 300 mln. dolerių). Didžiąją pajamų dalį užtikrins naftotiekis, sujungsiantis šalies naftos telkinius su Turkijos Seihano uostu, iš kurio Kaspijos regiono nafta bus tiekiama pasaulio rinkoms, aplenkdama Rusiją bei apkrautą Bosforo sąsiaurį.
Į Seihaną turėtų tekėti ir Irako nafta, tačiau D. Vudvordas (David Woodward) teigė, jog naftotiekio maršruto teikti neketinama. "Tarptautinės rinkos gali suvartoti naujus kiekius, - sakė JAV ambasadorius Azerbaidžane Rosas Vilsonas (Ross Wilson). - Vis dėlto mūsų ekspertai sako, kad prireiks ne vienerių metų atstatyti Irako naftos gavybą, kad ji galėtų reikšmingai įtakoti pasaulinį tiekimą".
Reuters-ELTA
