Ar net užduoda klausimus, pavyzdžiui – ar lietuviai į Baltarusiją veža kontrabandą – spermatozoidus. Vadovai išduoda, vien Vilniaus apskrityje yra 6 vyrai, kurie pagalbos telefonu paskambino 21 tūkst. kartų.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Ugniagesiai gelbėtojai naktį skubėjo į Kauno rajone esantį Šatijų kaimą. Žmonės pranešė apie degantį namą.
„Baisu, kad miškas neužsidegtų, baisu... Kitas namas, vistiek gi“, – sakė kaimynas Artūras.
Gesinant gaisrą rasti žmogaus palaikai. Kūnas buvo taip apdegęs, kad ugniagesiams gelbėtojams iš karto nepavyko nustatyti nei žmogaus amžiaus, nei lyties. Bet panašu, kad gaisre žuvo 69-erių namo šeimininkas.
„Gali būti dujų nuotėkis. Labai preliminari informacija. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ir mes turėjome informaciją, kad name gali būti vienas“, – tikino departamento vadovas Renatas Požėla.
Vietiniai spėja, kad gaisras galėjo kilti dėl neatsargaus elgesio su dujiniu šildymu. Į nelaimės vietą atskubėjęs žuvusiojo bičiulis sunkiai renka žodžius.
„Buvo prieš savaitę gerą atvažiavęs, kai galėjo. Bet jis ta podagra sirgo, labai sunkiai vaikščiojo“, – tvirtino draugas Aleksas.
Žada pagalbą
Kaimo seniūnė žada pagalbą žuvusiojo artimiesiems.
„Bendraujame su velionio sūnumi ir viskas, ką reikės šeimai, bendradarbiavimo pagrindu mes pasiruošę pagelbėti“, – tvirtino Lapių seniūnija Gita Kaminskienė.
Šiemet tai jau 3 atvejis, kai gaisre žūva žmogus. Tokių ir panašių nelaimių susijusių su gaisrais, pernai pareigūnai užregistravo beveik 8 tūkst., tai 300 daugiau nei užpernai, tačiau mažiau nei prieš 5 metus. Pernai gaisruose žuvo 70 žmonių. Specialistai išnagrinėjo, kaip ir kas gaisruose žūva dažniausiai.
„Tai paprastai pavojingiausia diena, kur dažniausiai žūdavo – tai pirmadienis, naktinis paros metas, vidurkis amžiaus, tai vyras 65 metai“, – pareiškė R. Požėla.
„Tai miestuose pernai žuvo 24 asmenys, o kaimiškose vietovėse 46, tai tendencija tokia, kad kaime dvigubai daugiau praranda savo gyvybes gaisrų metu“, – vardijo departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas.
Išvardijo rezultatus
Departamento vadovai sako, kad gesinti gaisrus ar gelbėti žmones, taip pat traukti skenduolius jungiasi vis daugiau moterų – jų jau dvidešimt viena tarp beveik 3 tūkst. vyrų. Pernai netrūko ir įvykių su laiminga pabaiga – ugniagesiai išgelbėjo ne tik žmones, pastatus, mašinas, bet ir beveik pusantro tūkstančio į bėdą patekusių ežių, šernų, lapių, briedžių ar kitų gyvūnų.
Bendrasis pagalbos centras vien pernai gavo tiek skambučių, kad norint juos išklausyti vienam žmogui, prireiktų net 4 metų. Šių skambučių trukmė – daugiau nei 37 tūkst. valandų. Ir labai dažnai pareigūnams tenka išklausyti ir vadinamųjų pilnaties paveiktų žmonių skambučių.
Kaip, pavyzdžiui, šis: „Gal Lietuvos policijos, tiksliau, pasienio policijos, nors vieną kartą buvo užfiksuotas įvykis, kontrabanda, žmonių spermatozoidais į „Baltąją Rusiją“. Ar nenutiks, kad vežioja spermatozoidus žmonių, o paskui grįžta paaugę vaikučiai, ir čia konkuruoja su mūsiškiais, panašiais į mūsų.“
Arba kai paskambinęs vyras reikalauja iškviesti policiją, ir nuvalyti kelius: „– Policija nevalo kelių. – Paklausykite, pone, iki galo. Jeigu kelyje yra kliūtis, kurios negali pašalinti vairuotojas, reikalinga pranešti policijai, aš tą ir darau, ir prašau pasirūpinti pagal kelių eismo taisykles. Kad kelias būtų tvarkingas, ir man nereikia pranešame nepranešame...“
Nuolat trukdo
Pagalbos centras turi ir vadinamuosius nuolatinius skambintojus. 6 vyrai iš Vilniaus apskrities per metus į bendrąjį pagalbos centrą paskambino net 21 tūkst. kartų.
„Kartais koliojasi, kartais skundžiasi kaimynais, kartais ufonautai jiems per sienas poveikį daro. Kartais paprasčiausiai politikais skundžiasi, valdžia. Prašo perimti šeimos išlaikymą, nes jam jau viskas nusibodo“, – pasakojo Bendrojo pagalbos centro viršininkas Liutauras Šinkūnas.
Ir kartais per vieną pamainą toks „pilietiškai aktyvus pranešėjas“ sugeba paskambinti net 100 kartų.
„Tai čia 5–6 paros padovanotos tiems žmonėms, sumažėjo galimybė prisiskambinti tiems, kam ta pagalba buvo reikalinga. Tokie skambučiai pamainą išbalansuoja“, – komentavo skyriaus viršininkė Jelena Montvilienė.
Blokuoti jų skambučių bendrasis pagalbos centras neturi teisės.
„Negalime apriboti žmonių galimybių prisiskambinti. Nes paskambinus 100 kartų melagingai, 101 kartą gali susilaužyti koją“, – apibendrino L. Šinkūnas.
Pažaboti tokių kol kas pareigūnai neturi kaip. Jiems skiriamos baudos, kai kurie jas gavę net negalvoja mokėti, kiti susimoka ir daro toliau savo.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Viskas teisingai ,paskambini "pagalbos numeriu" ,o tie žino kur pranešti ,kur kreiptis kad kliutys butu pašalintos
Newykelių "kelininkų" nesugebejimas dirbti savo darbo ir yra KLIUTIS KELYJE .
.KET lygiai taip pat byloja, ką daryti ,kur skambinti.
