Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė prieš kelis mėnesius susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymiru Zelenskiu. Aptarinėjo šalies narystės ES ir NATO tikslų įgyvendinimą.
Lietuvos pozicija dėl NATO svarbos tiek mums, tiek Ukrainai, kurią jau 2 metus bombarduoja Rusija, aiški. Mat Aljansas užtikrina pagalbą, jei užpultų bet kurią šalį narę.
Tačiau naujienų portalo tv3.lt specialioje „Dėmesio centre +“ laidoje premjerė Ingrida Šimonytė, žurnalisto Edmundo Jakilaičio paklausta, ar Lietuvos užpuolimo atveju Lenkijos kariuomenė neateitų į pagalbą Lietuvos Respublikos teritorijoje, atsakė, kad apie tokius teisinius, vidinius Lenkijos apribojimus žino.
„Aš turiu žinojimą apie teisinius tam tikrus apribojimus, kurie Lenkijos Respublikoje išties egzistuoja. Tai čia ne politinis sprendimas visų lygių, ar kažkas. Yra labai aiškūs, teisiniai apribojimai ir, mano supratimu, tai yra problema, apie kurią reikia visais lygiais diskutuoti“, – laidoje kalbėjo I. Šimonytė.
Hodgesas: 5-asis NATO straipsnis nėra automatinis
Dar praėjusią savaitę Vilniaus saugumo forume dalyvavęs buvęs JAV sausumos pajėgų vadas Benas Hodgesas teigė, kad 5-asis NATO straipsnis nėra automatinis, tai reiškia, kad jei kažkurią artimą NATO šalį užpultų, Aljanso kolektyvinės gynybos taisyklė nebūtinai iškart suveiktų.
„Kada Rusija užpuls NATO valstybę, gali praeiti 2 savaitės, kol sąjungininkai atvyks į Lietuvą. Tai reiškia, kad kai galvojate, kaip jūs ginsitės, galvokite apie visuotinę gynybą, ar būsite pasiruošę, blogiausiu scenarijumi, 2 savaitėms be sąjungininkų pajėgų?“, – kalbėjo buvęs JAV kariuomenės vadas Europoje Benas Hodgesas.
„Tai reiškia tiesiog, kad politikai turi šitą klausimą labai, kaip pasakyti, tvirtai kelti dvišaliuose formatuose su visais Lenkijos vadovais. <...> Kita vertus, kadangi Lenkija yra NATO šalis, o NATO yra kolektyvinės gynybos aljansas, ir ataka prieš vienas šalį, reiškia ataką prieš visus, na, tai kažkaip tą prieštarą, sakykim, tarptautinių įsipareigojimų ir vidinių teisės aktų – ją reikia spręsti“, – reagavo premjerė I. Šimonytė.
Skvernelis: to viešai kalbėti nereikia
Tokį viešą Šimonytės pareiškimą skandalingu pavadino Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.
„Tokių dalykų kalbėti viešai nereikia. Tai yra jautrūs dvišaliai klausimai, ir tokią informaciją išgirdę mūsų priešai Maskvoje tik džiaugiasi dėl to, išgirdę reakciją, kad Lietuva bus palikta likimo valiai, jeigu kalbėtume apie Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą“, – tvirtina parlamentaras.
Parlamentaras tikina, kad Lietuvos Vyriausybė privalėjo susitarti su Lenkija pasirašyti tarpvalstybinius susitarimus, kaip konkrečiai šalys padėtų viena kitai agresijos atveju.
„Nuo karo Ukrainoje pradžios praėjo dveji metai. Turėjome ypatingai palankią, draugišką Lenkijos Vyriausybę Lietuvai. Per tą laiką buvo įmanoma sutarti, ne viešai pasirašyti atitinkamus tarpvalstybinius susitarimus dėl pagalbos tiek Lenkijos Lietuvai, tiek Lietuvos Lenkijai agresijos atveju. Sutarti labai aiškias detales ir visą tai sutvarkyti teisiškai“, – teigia S. Skvernelis.
Patvirtintas Oršos planas
Anot Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno, būtent tai, kad lietuviai ir lenkai glaudžiai bendradarbiauja, rengia bendras karines pratybas, taip pat tai, kad prieš 2-ejus metus pasirašė Oršos planą, kuris numato Suvalkų koridoriaus apsaugą, ir reiškia, kad vidiniai Lenkijos įstatymai, grėsmės atveju, nebūtinai būtų paisomi. Mat galutinis sprendimas priklauso nuo politinės valios.
„Tai nereiškia, kad sąjungininkai negalėtų judėti per Lenkiją. Jokiu būdu. <...> Tam tikri nac. Apribojimai visada buvo, bet mes tuos 2-3 metus dirbam, kad jie mažėtų, silpnėtų“, – kalba NSGK pirmininkas.
Panašūs įstatymai galioja ir Lietuvoje
Kitas dalykas – tokie patys ar panašūs įstatymai galioja ir Lietuvoje. Tarkime jei Lenkiją būtų užpulta, mūsų kariuomenė galėtų jai padėti Lenkijos teritorijoje tik Lietuvos Seimui taip nubalsavus.
„Kiekvieną kartą, kai šalies kariuomenė turi būti dislokuota už šalies ribų, tą sprendžią vis dėlto, parlamentas, ir jei pažiūrėsime į Lenkiją, nors jų įstatymas anot viešųjų šaltinių, nenumato karių dislokavimo užsienyje, tai pasižiūrėkime, kad lenkai buvo dislokuoti ir Irake, ir Afganistane, ir kitose valstybėse, kiekvienu atveju, priima sprendimą parlamentas“, – nurodo karybos ekspertas Darius Antanaitis.
Tačiau pabrėžitina, kad Lietuva turėtų susikoncentruoti į savo gynybos stiprinimą.
„Reikia toliau šaltai ruoštis galimam konfliktui ir nebūti kaip vištos be galvos, lakstančios ir taškančios krauju“, – priduria D. Antanaitis.
Jau kurį laiką netylant kalboms apie Rusijos karo grėsmę, šią temą paaštrino Putinas, savo propagandinėje metinėje kalboje pažėręs grasinimų Vakarų šalims. Pagrasino NATO tragiškomis pasekmėmis, jei Aljansas siųs savo karius į Ukrainą.
