Dėl įtarimų pabėgus iš šaudynių Kyjive nušalinti 2 pareigūnai
Ukrainos vidaus reikalų ministras sekmadienį pranešė, kad buvo nušalinti du policijos pareigūnai, internete išplitus vaizdo įrašui, kuriame matyti, kaip jie bėga iš šaudynių Kyjive, per kurias žuvo šeši žmonės, vietos.
Šeštadienį Ukrainos sostinės gyvenamajame rajone esančiame prekybos centre ginkluotas vyras atidengė ugnį ir paėmė įkaitus, o vėliau buvo nukautas teisėsaugos.
Ukrainos žiniasklaidos paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip du uniformuoti policijos pareigūnai su geltonomis liemenėmis stovi šalia ant žemės gulinčio žmogaus, o pasigirdus šūviams pabėga iš įvykio vietos.
„Gėdingas, negarbingas elgesys. Tai visos sistemos gėda. Jie buvo nušalinti, o dėl šio įvykio atliekamas tyrimas“, – „Telegram“ tinkle teigė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka.
I. Klymenka taip pat paragino „nedaryti apibendrinimų apie visą policiją remiantis vien dviejų darbuotojų veiksmais“.
Policija dar nenustatė šaudynių motyvo, tačiau I. Klymenka teigė, kad užpuoliko „psichikos būklė buvo akivaizdžiai nestabili“.
„Būtina ištirti, kaip jis gavo reikiamas medicinines pažymas ginklo leidimui pratęsti“, – pridūrė I. Klymenka.
Tačiau jis nurodė, kad nebus atliekami masiniai ginklų savininkų, kurie teisiškai privalo deklaruoti savo ginklus, patikrinimai.
Jis pažadėjo surengti „ekspertų diskusijas, kuriose dalyvaus parlamento nariai, visuomenė, žurnalistai ir veteranų bendruomenė“ dėl ginklų kontrolės įstatymų.
Ukrainoje, kuri nuo 2022 metų kovoja su plataus masto Rusijos invazija, pasitaiko pavienių šaudymo incidentų, tačiau nusikalstamumo lygis šalyje yra palyginti žemas.
Zelenskis: per savaitę – tūkstančiai atakų, o švelninamos sankcijos maitina karą
Rusijos Federacija per savaitę į Ukrainą paleido beveik 2 360 dronų, 1 320 valdomų aviacinių bombų ir 60 įvairaus tipo raketų. Tai „Telegram“ kanale pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis kritikavo JAV sankcijų rusiškai naftai sušvelninimą, pabrėždamas, kad tai neatitinka tikrosios padėties kare ir diplomatijoje bei skatina Rusijos vadovybės iliuziją, kad karas gali būti tęsiamas.
V. Zelenskis akcentavo, kad kiekvienas doleris, sumokėtas už rusišką naftą, yra pinigai karui.
Šiuo metu jūroje yra daugiau kaip 110 Maskvos šešėlinio laivyno tanklaivių. Jie pakrauti daugiau kaip 12 mln. tonų rusiškos naftos, kurią sušvelninus sankcijas vėl galima parduoti be padarinių. Tai 10 mlrd. dolerių, kurie tiesiogiai virs naujomis atakomis prieš Ukrainą, teigė V. Zelenskis.
Prezidentas savo įraše padėkojo visiems Ukrainos kariams už jų taiklumą ir visiems partneriams, kurie padeda didinti spaudimą Rusijai.
JAV iždo departamentas penktadienį iki gegužės 16 d. pratęsė licenciją, kuri leidžia parduoti laivuose esančią rusišką naftą ir rusiškus naftos produktus.
Zelenskis kritikuoja sprendimą pratęsti JAV sankcijų rusiškai naftai sušvelninimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis griežtai sukritikavo JAV sprendimą pratęsti sankcijų rusiškai naftai sušvelninimą.
Kiekvienas doleris, sumokamas už rusišką naftą, yra pinigai karui prieš Ukrainą, rašė V. Zelenskis sekmadienį socialiniuose tinkluose. Pratęsus JAV sankcijų sušvelninimą, laivuose esanti rusiška žalia nafta ir rusiški naftos produktai ir toliau galės būti parduodami.
„Tai 10 mlrd. dolerių – lėšos, kurios tiesiogiai virs naujomis atakomis prieš Ukrainą“, – pabrėžė V. Zelenskis.
JAV iždo departamentas penktadienį iki gegužės 16 d. pratęsė licenciją, kuri leidžia parduoti laivuose esančią rusišką naftą ir rusiškus naftos produktus. Dar trečiadienį JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas tikino, kad prieš mėnesį dėl išaugusių naftos kainų priimtas sprendimas sušvelninti sankcijas nebus pratęstas.
Prasidėjus Irano karui ir Teheranui uždarius Hormuzo sąsiaurį bei dėl to smarkiai išaugus naftos kainoms, JAV sušvelnino dėl Ukrainos karo Rusijai įvestas sankcijas. Tai buvo numatyta tik kaip laikinai priemonė. Tarptautinės energijos agentūros (TEA) duomenimis, nuo tada Rusija savo pajamas iš naftos kone padvigubino.
Šūviai Kyjive: policijos elgesys kelia klausimų
Praėjus dienai po mirtinų šūvių Kyjive, vyksta tyrimas ne tik dėl incidento priežasčių, bet ir dėl policijos elgesio. Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka pareiškė, kad bus pradėtas tarnybinis patikrinimas.
„Tarnauti ir saugoti – tai ne tik lozungas“, – rašė jis tinkle „Telegram“. Tai esą turi būti neatsiejama nuo profesionalumo – būtent kritinėse situacijose, kai ant kortos pastatyta žmonių gyvybė. Kritikos priežastis veikiausiai yra socialiniuose tinkluose platinamas vaizdo įrašas.
Jame matyti šalia mažo berniuko stovintys du policininkai, kurie pasigirdus pirmiesiems šūviams tiesiog nubėga ir palieka mažą vaiką vieną. Berniukas netrukus taip pat nubėga ir išsigelbsti. Tačiau liudininkų užfiksuotame įraše kulka pataiko į vyrą, bėgantį nuo šūvių prie pat berniuko.
Šaudynes, pareikalavusias mažiausiai šešių gyvybių ir keliolikos sužeistųjų, institucijos vadina teroristiniu išpuoliu. Tačiau ar tai susiję su politinėms priežastimis, ar turi tiesioginį ryšį su daugiau kaip ketverius metus trunkančia Rusijos invazija, yra visiškai neaišku. Šaulys gimęs Maskvoje, tačiau seniai turėjo Ukrainos pilietybę. 58-erių vyras turėjo leidimą laikyti ginklą.
Lavrovas: taikos derybos su Ukraina nėra svarbiausias mūsų prioritetas
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad taikos derybos su Ukraina Maskvai nėra svarbiausias prioritetas. Taip jis kalbėjo šeštadienį Antalijos diplomatijos forume Turkijoje, rašo „Kyiv Independent“.
JAV tarpininkaujamos derybos jau kurį laiką nevyksta. Pastarąjį kartą trišaliai Ukrainos, Rusijos ir JAV pokalbiai vyko vasario 16 d. Tada vasario pabaigoje planuotas ir paskui į kovo pradžią nukeltas susitikimas vėl buvo atidėtas prieš JAV ir Izraelio smūgius Iranui.
„Šiuo metu derybų atnaujinimas mums nėra svarbiausias prioritetas. Mes nieko nevertėme derėtis, – kalbėjo S. Lavrovas. – Mes visad veikėme pagal principą: jei mūsų partneris pasirengęs, mes taip pat esame pasirengę“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tiek Vašingtoną, tiek Maskvą spaudė atnaujinti procesą ir teigė nemanąs, kad derybos atsidūrė aklavietėje. Ypač dideli nuomonių skirtumai yra dėl teritorinių Rusijos reikalavimų.
Oficialu: Ukraina pranešė sunaikinusi Rusijos dronų fabriką Rostove
Ukrainos kariuomenė pareiškė naktį Rusijoje sunaikinusi dronų fabriką. Tai „sumažins priešo dronų gamybos pajėgumus ir susilpnins agresoriaus galimybes atakuoti civilinius taikinius Ukrainoje“, – tinkle „Telegram“ pranešė kariuomenė. Anot duomenų, smogta fabrikui Taganrogo mieste Rostovo srityje.
Oficialiais Rusijos duomenimis, per Ukrainos raketų ataką nukentėjo trys žmonės. Be to, viename sandėlyje kilo gaisras, Rusijos pranešimų programėlėje „Max“ rašė Rostovo gubernatorius Jurijus Sliusaras.
Internete buvo platinamos gaisro nuotraukos ir vaizdo medžiaga, kurioje esą matyti degantis ginkluotės fabrikas, kuriame buvo gaminami dronai ir jų dalys.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 203 iš 236 rusų dronų
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 203 iš 236 Rusijos paleistų dronų, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo šešadienio 17.30 val. okupantai paleido į Ukrainą 236 dronus, įskaitant „Shahed“ (apie 150), „Gerbera“, „Italmas“ bei kitų tipų bepiločius.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, šiauriniuose, pietiniuose ir rytiniuose Ukrainos regionuose numušti/neutralizuoti 203 priešo dronai.
18 vietų registruoti 32 dronų smūgiai, dar aštuoniose – numuštų oro taikinių nuolaužos.
Zelenskis smerkia sankcijų rusiškai naftai švelninimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pasmerkė sankcijų rusiškai naftai švelninimą.
„Kiekvienas už rusišką naftą sumokėtas doleris yra pinigai karui“ Ukrainoje, socialiniame tinkle „X“ paskelbė V. Zelenskis, teigdamas, kad milijardai dolerių, išleistų žaliavai iš Rusijos, yra „tiesiogiai paverčiami naujais smūgiais“ Ukrainai.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija penktadienį paskelbė apie mėnesio trukmės sankcijų išimtį, leidžiančią parduoti laivuose jūroje jau esančią Rusijos naftą ir jos produktus.
Taip siekiama sušvelninti pasaulinius tiekimo sukrėtimus dėl JAV ir Izraelio karo prieš Iraną.
JAV Iždo departamentas licenciją išdavė praėjus dviem dienoms po to, kai iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad Vašingtonas išimties nepratęs.
Šią savaitę Vašingtone po Didžiojo septyneto (G7) finansų lyderių susitikimo Prancūzijos finansų ministras Rolandas Lescure'as pabrėžė, kad „Rusija neturi gauti naudos iš to, kas vyksta Irane“.
R. Lescure'as pridūrė, kad Ukraina taip pat neturėtų tapti „neplanuotu nuostoliu“.
2022 metais pradėta Rusijos invazija į Ukrainą tapo kruviniausiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 070 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2026 metų balandžio 19 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 318 tūkst. 220 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 070 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 882 (+6) priešo tankus, 24 420 (+10) šarvuotų kovos mašinų, 40 324 (+82) artilerijos sistemas, 1 748 (+5) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 349 (+0) oro gynybos sistemas, 435 (+0) karo lėktuvus, 350 (+0) sraigtasparnių, 247 131 (+ 2 019) taktinių bepiločių orlaivių sistemą, 4 549 (+0) kruizines raketas, 33 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 90 397 (+203) automobilius ir degalų cisternas, 4 131 (+2) specialiosios įrangos vienetą.
Smūgis pramonei: po Ukrainos raketų atakos Rusijoje dega dronų gamykla
Pietų Rusijos Taganrogo mieste po naktį į sekmadienį suduotų Ukrainos raketų smūgių dega dronų gamykla, pranešė portalas „The Kyiv Independent“, remdamasis kariuomenės pranešimu.
Gamykla gamina dronus Rusijos kariuomenei ir yra įsikūrusi buvusios Taganrogo automobilių gamyklos teritorijoje.
Kaip pranešama, šioje vietoje veikia Rusijos gynybos įmonė „Atlant-Aero“.
Įmonė gamina žvalgybinius pirmojo asmens vaizdo (FPV) dronus „Molnija“ ir komponentus dronams „Orion“, kuriuos Rusija naudoja kare prieš Ukrainą.
Tikimasi, kad smūgis sumažins Rusijos dronų gamybos pajėgumus ir susilpnins jos galimybes vykdyti atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą.
Be to, Ukrainos pajėgos atakavo šaudmenų sandėlį netoli Trudovės kaimo okupuotoje Zaporižios srityje, taip pat logistikos sandėlius Mangušo, Topolynės ir Mariupolio rajonuose Donecko srityje.
Kuro saugyklos taip pat buvo atakuotos netoli Novopoltavkos Zaporižios srityje.
Visas žalos mastas vis dar vertinamas.
Rusijos pareigūnai tvirtino, kad per smūgius Taganroge buvo sužeisti trys žmonės, tačiau pranešė tik apie smūgį komerciniam objektui mieste, nenurodydami, ar taikytasi į dronų gamyklą.
Kiek anksčiau Ukrainos dronai smogė jūrų uostui pietiniame Rusijos Krasnodaro krašte, matyti iš pranešimų socialiniuose tinkluose.
Pasak nepriklausomo Rusijos leidinio „Astra“, po to, kai į jį, kaip pranešama, smogė Ukrainos dronai, iš Krasnodaro krašte esančio Jeisko uosto kilo dūmai.
Krasnodaro krašto operatyvinis štabas tvirtino, kad dronų nuolaužos nukrito „jūrų uosto teritorijoje“, o numušto drono dalys išdaužė trijų namų langus.
Naktiniai rusų smūgiai Ukrainoje pražudė paauglį
Šiaurės Ukrainoje per naktinį rusų smūgį žuvo paauglys ir buvo sužeisti keturi žmonės, sekmadienį pranešė miesto karinė administracija.
„Žuvo vienas žmogus – 16 metų berniukas“, – „Telegram“ pranešė Černihivo miesto karinės administracijos vadovas Dmytro Bryžynskis.
Jis pridūrė, kad per išpuolį, kuris apgadino kelis namus bei administracinius ir švietimo pastatus, buvo sužeisti keturi žmonės.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Ukraina siūlo derybų proveržį: kviečia surengti Zelenskio ir Putino susitikimą
Ukraina kreipėsi į Turkiją dėl galimybės surengti aukšto lygio susitikimą tarp Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino, kuriame galbūt dalyvautų ir Recepas Tayyipas Erdoganas bei Donaldas Trumpas.
Apie tai pasibaigus 5-ajam Antalijos diplomatijos forumui duodamas interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
„Mes paprašėme Turkijos apsvarstyti galimybę surengti prezidento Zelenskio ir Putino lygio susitikimą, kuriame galėtų dalyvauti prezidentai Erdoganas ir Trumpas. Esame pasirengę tokiam susitikimui. Vienintelė problema yra ta, kad Putinas šiuo metu slapstosi. Ukrainos prezidentas tokiam susitikimui yra pasirengęs. Norime užbaigti šį karą“, – sakė A. Sybiha.
Pasak ministro, Ukraina turi konkrečių pasiūlymų dėl taikaus būdo išspręsti konfliktą ir tikisi Turkijos paramos.
„Tikimės, kad Turkija atliks vaidmenį, kuris padės paspartinti taikos procesą“, – sakė jis.
A. Sybiha taip pat pabrėžė Turkijos diplomatijos pasiekimus ir jos gebėjimą pateikti rezultatus.
„Dirbau čia ambasadoriumi. Žinau, kaip veikia Turkijos diplomatija – tiek oficialiai, tiek užkulisiuose. Ji yra labai veiksminga. Į šį potencialą reikėtų atsižvelgti ir jį išnaudoti, nes Turkija taip pat suinteresuota, kad Rusijos agresija baigtųsi“, – pridūrė jis.
Kaip pranešta, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas Antalijos diplomatijos forumo atidarymo metu pareiškė, kad Turkija yra pasirengusi remti pastangas tęsti tiesiogines derybas tarp Ukrainos ir Rusijos, įskaitant valstybių vadovų lygio susitikimus.