Be tanklaivių, dronai taip pat smogė keturiems vilkikams, dviem sausakrūviams ir vienai žemsiurbei, rašoma Generalinio štabo pranešime platformoje „Telegram“, nurodant, kad žalos mastas vis dar nustatinėjamas.
Sužeistųjų skaičius po Rusijos smūgio Sumų mieste išaugo iki 17, žuvo keturi žmonės
Sužalotųjų skaičius po Rusijos sklendžiančių bombų smūgio Sumų mieste išaugo iki 17. Žuvo keturi žmonės, tarp jų – vaikas. Viena iš bombų nukrito netoli kelio ir viešojo transporto stotelės.
Kaip praneša „Ukrinform“, šią informaciją pateikė Sumų srities karinė administracija.
„Sumai. Dar vienas ciniškas Rusijos išpuolis. Žuvo keturi žmonės, tarp jų – vaikas. Sužeistųjų skaičius jau išaugo iki 17“, – teigė administracija.
Pasak regiono valdžios institucijų, Rusijos pajėgos numetė dvi sklendžiančias bombas į judrią vietą, kurioje buvo civilių, automobilių ir viešojo transporto priemonių. Viena iš bombų sprogo netoli kelio ir viešojo transporto stotelės, o kita buvo nukreipta į infrastruktūros objektą.
Administracija pabrėžė, kad Rusija toliau bando sunaikinti miesto kritinę infrastruktūrą ir puikiai žinojo, kad per išpuolį nukentės civiliai.
Pranešama, kad trijų sužeistųjų būklė yra sunki, o kiti nukentėjusieji tebėra gydomi.
Sprogimo banga apgadino daugiabučius netoli smūgio vietų, išdaužta šimtai langų ir balkonų rėmų. Valymo ir atstatymo darbai prasidės, kai tik leis saugumo situacija, o valdžios institucijos teigė, kad visi nukentėjusieji gaus reikiamą pagalbą.
Pasak Sumų srities policijos, tarp keturių aukų yra 13-metė mergaitė, kuri smūgio metu buvo viešojo transporto stotelėje.
Ataka taip pat apgadino automobilių salonus, degalinę, restoraną, daugiabučius namus ir transporto priemones.
Įvykio vietoje dirba policijos tyrimo grupės, sprogmenų ekspertai, gelbėjimo tarnybų darbuotojai ir medicinos personalas. Teisėsaugos pareigūnai fiksuoja atakos padarinius ir renka įrodymus, kuriuos jie apibūdina kaip dar vieną Rusijos karo nusikaltimą.
Pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnį, reglamentuojantį karo įstatymų ir papročių pažeidimus, pradėtas baudžiamasis tyrimas.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad Rusijos pajėgos Sumų mieste smogė civilinei infrastruktūrai sklendžiančiomis bombomis, dėl ko iš pradžių žuvo keturi žmonės, o septyni buvo sužeisti. Gelbėjimo operacijos tebevyksta.
Sužeistųjų per naktinį rusų antpuolį Kyjive skaičius išaugo iki 12 – nukentėjo ir du vaikai
Sužeistųjų per praėjusią naktį rusų Kyjive įvykdytą antpuolį skaičius išaugo iki 12, tarp jų yra du vaikai, platformoje „Telegram“ paskelbė miesto meras Vitalijus Kličko.
„Dėl priešo atakos sostinėje sužeista dvylika žmonių. Tarp sužeistųjų yra du vaikai, 10 ir 11 metų amžiaus“, – rašė V. Kličko.
Kyjive įsteigtas pagalbos centras gyventojams, nukentėjusiems per liepos 11 d. naktį įvykusį Rusijos išpuolį.
Anksčiau prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad buvo neutralizuota didžioji dalis per naktinį išpuolį paleistų oro taikinių, išskyrus balistines raketas.
Nuo liepos 10 d. vakaro Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė dvi „Ch-59/69“ tipo raketas „oras-žemė“ ir 111 dronų, kuriuos paleido Rusijos pajėgos.
Sužeistųjų per naktinį rusų antpuolį Kyjive skaičius išaugo iki 12 – nukentėjo ir du vaikai
Sužeistųjų per praėjusią naktį rusų Kyjive įvykdytą antpuolį skaičius išaugo iki 12, tarp jų yra du vaikai, platformoje „Telegram“ paskelbė miesto meras Vitalijus Kličko.
„Dėl priešo atakos sostinėje sužeista dvylika žmonių. Tarp sužeistųjų yra du vaikai, 10 ir 11 metų amžiaus“, – rašė V. Kličko.
Kyjive įsteigtas pagalbos centras gyventojams, nukentėjusiems per liepos 11 d. naktį įvykusį Rusijos išpuolį.
Anksčiau prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad buvo neutralizuota didžioji dalis per naktinį išpuolį paleistų oro taikinių, išskyrus balistines raketas.
Nuo liepos 10 d. vakaro Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė dvi „Ch-59/69“ tipo raketas „oras-žemė“ ir 111 dronų, kuriuos paleido Rusijos pajėgos.
Rusija įsilaužė į netoli NATO bazių įrengtas kameras, kad stebėtų karinės technikos judėjimą
Olandijos žvalgybos tarnybų – Bendrosios žvalgybos ir saugumo tarnybos (AIVD) bei Karinės žvalgybos ir saugumo tarnybos (MIVD) – duomenimis, Rusija naudojo civilines, prie interneto prijungtas stebėjimo kameras, kad šnipinėtų NATO karines bazes, praneša „The Telegraph“.
Bendro tyrimo metu nustatyta, kad su Kremliumi susiję programišiai įgijo prieigą prie internetinių kamerų, įrengtų palei karinius transporto maršrutus. Jie jas naudojo informacijai apie Kyjivui tiekiamus ginklus rinkti.
„Organizacijos, šiuose maršrutuose turinčios IP [internetinio protokolo] kameras, jau buvo įspėtos, kad galėtų imtis atitinkamų veiksmų“, – atskleisdamos „didelio masto Rusijos operaciją“ pareiškė tarnybos.
Pasak AIVD ir MIVD, ši operacija buvo nukreipta prieš Europos NATO valstybes nares, ypač Nyderlandus, taip pat Ukrainą.
Nors žvalgybos tarnybos tiksliai nenurodė, į kokius įrenginius buvo įsilaužta, jos pažymėjo, kad ypač pažeidžiamos yra vaizdo skambučių sistemos ir namų vaizdo stebėjimo sistemos, kurias savininkai naudoja nuotoliniam stebėjimui per išmaniuosius telefonus. Programišiai tokius įrenginius suranda naudodamiesi viešosiomis tinklo nuskaitymo paslaugomis. Tyrimas taip pat atskleidė, kad nemažai kamerų buvo nepakankamai apsaugotos: jose dažnai buvo naudojami gamykliniai slaptažodžiai, o programinė įranga buvo pasenusi.
„Aptikus IP kamerą, piktavalis veikėjas gali bandyti prisijungti prie jos per internetą. Tai dažnai būna palyginti lengva, nes daugelis prie interneto prijungtų IP kamerų nėra pakankamai apsaugotos“, – teigė specialiosios tarnybos.
Pastaraisiais metais interneto prieigą turinčios kameros labai išpopuliarėjo dėl prieinamų kainų (ypač kalbant apie kiniškus jų modelius) ir sparčiojo interneto plėtros.
Tuo pačiu metu šiuolaikiniame kare tapo įprasta įsilaužti į tokias kameras. Beveik bet kuri kamera, sumontuota miesto gatvėje, šalia pastato ar verslo įstaigoje, gali būti panaudota žvalgybos informacijai rinkti. Šis metodas laikomas paprastesniu ir pigesniu nei rinkti tokią informaciją naudojant dronus ir palydovus.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Italijos vyriausybė nusprendė už dalyvavimą šnipinėjimo veikloje išsiųsti du Rusijos ambasados karinius atašė.
Po ukrainiečių atakos Rusija stabdo laivybą Dono–Azovo kanalu
Trys grūdų eksporto pramonės šaltiniai penktadienį naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė, kad Rusija laikinai sustabdė laivybą Dono–Azovo kanalu, jungiančiu Dono upę su Azovo jūra.
Pranešimas pasirodė po to, kai penktadienį ukrainiečiai Azovo jūroje atakavo 13 Rusijos laivų, įskaitant 10 tanklaivių.
Rinkos analitikų duomenimis, per Azovo jūrą gabenama iki ketvirtadalio kviečių eksporto iš Rusijos, kuri yra didžiausia šių grūdų eksportuotoja pasaulyje.
Vieno iš šaltinių teigimu, Rusijos pasieniečiai pranešė laivybos bendrovėms, jog prašymai plaukti Kerčės sąsiauriu tarp Azovo ir Juodosios jūrų nebus priimami nuo penktadienio 18 val. 10 min. vietos laiku.
Kada tai bus atšaukta, neaišku.
Po skandalo dėl naujokų mirčių – Zelenskis paskelbė apie Ukrainos šturmo pajėgų reformą
Kilus skandalui dėl naujokų mirčių bazinio mokymo metu, penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie šalies šturmo pajėgų reformą.
„Yra daug klausimų ir problemų, kurias reikia išspręsti, ypač kai kalbama apie karių reikalus“, – savo vakariniame vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis.
Jis sakė, kad šiuo metu vyksta baudžiamieji tyrimai ir kad taip pat bus įvykdyti pokyčiai specialiųjų pajėgų vadovybėje.
Šis pranešimas paskelbtas po to, kai birželio mėnesį žiniasklaida pranešė, kad per šešis mėnesius bazinio mokymo metu žuvo daugiau nei du tuzinai 425-ojo atskirojo šturmo pulko „Skelya“ naujokų.
Remiantis pranešimais, naujokai buvo mušami, žeminami, patirdavo kitokį smurtą. Apie panašius atvejus pranešta ir kituose daliniuose – ypač smurtaujama prievarta mobilizuotų šauktinių atžvilgiu.
Ukraina jau daugiau nei ketverius metus ginasi nuo Rusijos pradėtos plataus masto invazijos.
Desperatiškas Rusijos žingsnis: degalus į okupuotas Ukrainos teritorijas slepia po grūdais
Laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose Rusijos kariai degalus gabena cisternose, paslėptose sunkvežimiuose su grūdais, praneša Ukrainos Nacionalinio pasipriešinimo centras.
„Okupantų kariuomenė toliau ieško naujų būdų, kaip slapta tiekti degalus į laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas. Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos degalus pradėjo vežti plastikiniuose bakuose, sukrautuose į sunkvežimius, kuriuos vėliau pripildo grūdų ir uždengia brezentu, kad paslėptų“, – teigiama pranešime.
Tokiu būdu Rusijos kariai naudoja civilinį transportą kaip priedangą, kad aprūpintų savo dalinius degalais.
„Tokie incidentai rodo, kad Rusijos kariuomenei vis sunkiau pristatyti degalus į fronto linijas. Dėl nuolatinių logistinių nuostolių okupantai priversti griebtis slaptų transportavimo schemų, naudodami civilinę infrastruktūrą kaip priedangą ir taip keldami papildomą grėsmę civiliams gyventojams laikinai okupuotose teritorijose“, – pažymi Nacionalinio pasipriešinimo centras.
Kaip jau buvo pranešta anksčiau, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Nepilotuojamųjų sistemų pajėgų padalinių operatoriai per vieną savaitę smogė daugiau nei 360 Rusijos degalų autocisternų ir sunkvežimių, judėjusių sausumos koridoriumi į laikinai okupuotą Krymą.
Rusai pražudė septynis Donecko srities gyventojus
Per pastarąją parą per rusų apšaudymą žuvo septyni Donecko srities gyventojai, dar 21 žmogus buvo sužeistas.
Apie tai platformoje „Facebook“ paskelbė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadimas Filaškinas.
Pasak jo, liepos 10 d. rusai pražudė septynis Donecko srities gyventojus – penkis Bilenke ir du Kramatorske.
Dar 21 žmogus buvo sužeistas.
Bendras Rusijos pajėgų išpuolių Donecko srityje aukų skaičius – 4 161 žuvusysis ir 9 857 sužeistieji – neapima duomenų iš Mariupolio ir Volnovachos.
Kaip pranešė „Ukrinform“, liepos 10 d. rusai okupantai ant Kramatorsko gyvenvietės numetė septynias aviacines bombas, dėl to keturi žmonės žuvo.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 490 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. liepos 10 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 417 770 karių, iš kurių 1 490 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 12 116 priešų tankų (+8), 24 922 šarvuotąsias kovos mašinas (+10), 45 754 artilerijos sistemas (+74), 1 924 raketų paleidimo sistemas (+1), 1 485 oro gynybos sistemas (+4), 437 karo lėktuvus, 353 sraigtasparnius, 1 868 antžemines robotų sistemas (+3), 401 925 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 294), 4 887 kruizines raketas, 33 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 118 610 transporto priemonių ir kuro cisternų (+361), 4 402 specialiosios įrangos vienetus.
Generalinis štabas pažymi, kad duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Rusija apšaudė Kyjivą balistinėmis raketomis – sužeisti šeši žmonės
Ukraina pranešė, kad šeštadienį, Maskvai toliau stiprinant atakas prieš Ukrainos sostinę, per Rusijos raketų smūgius Kyjivui buvo sužeisti šeši žmonės.
Nuo 2022 m. vasario, kai prasidėjo plataus masto invazija, Maskva beveik kasdien leidžia į Kyjivą raketas ir dronus.
Tačiau pastaruoju metu Ukrainos oro gynybos sistemoms iškilo rimtas iššūkis – prasidėjo kruvinų atakų banga, kurioms buvo panaudotos dešimtys ypač greitų balistinių raketų.
„Kyjive sužeistųjų skaičius išaugo iki šešių“, – platformoje „Telegram“ rašė Kyjivo karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.
T. Tkačenka pirmiau patvirtino, kad Rusija „raketomis atakuoja sostinę“, ir paragino gyventojus slėptis.
Jis paaiškino, kad trys žmonės buvo gydomi ligoninėje, dar trims medicininė pagalba buvo suteikta įvykio vietoje, tačiau daugiau informacijos neatskleidė.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai Kyjive šeštadienį paryčiais girdėjo dvi sprogimų serijas, o praėjus kelioms minutėms po pirmojo sprogimo pasigirdo ir oro pavojaus sirena.
Šis pavėluotas perspėjimas priminė šios savaitės pradžioje įvykusį rusų išpuolį, kai virš Kyjivo miesto panoramos sprogusi raketa miegančius gyventojus pažadino dar iki suveikiant miesto oro pavojaus sirenoms.
Šeštadienio išpuoliai įvyko dieną po to, kai, Kyjivui toliau taikantis į priešo energetikos infrastruktūrą, Ukrainos dronai smogė naftos perdirbimo gamykloms pietų Rusijoje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Ukraina pranešė dronais smogusi 21 rusų tanklaiviui
Ukraina naktį Azovo jūroje dronais smogė dar 21 Rusijos naftos tanklaiviui, šeštadienį pranešė Kyjivo karinė vadovybė.
Be tanklaivių, dronai taip pat smogė keturiems vilkikams, dviem sausakrūviams ir vienai žemsiurbei, rašoma Generalinio štabo pranešime platformoje „Telegram“, nurodant, kad žalos mastas vis dar nustatinėjamas.
Jei tai pasitvirtintų, tai būtų didžiausias pagal skaičių Ukrainos dronų išpuolis iš pastaruoju metu įvykdytų operacijų prieš Rusijos laivus.
Rusija yra pranešusi apie gerokai mažesnius skaičius, susijusius su šiuo incidentu. Pasak Rostovo srities gubernatoriaus Jurijaus Sliusaro, naktį jūroje buvo užpulti tik keturi laivai.
„Žuvo vienas žmogus – pagalbinio laivo jūreivis“, – platformoje „Telegram“ rašė jis. Pasak J. Sliusaro, laivams, įskaitant tanklaivį, kuriame vežamas labai degus metanolis, padaryta nedidelė žala ir pavojaus, kad krovinys gali išsilieti, nėra.
Nepriklausomą abiejų šalių pareiškimų patikrinimą atlikti nebuvo galimybių.
Pastarosiomis dienomis Ukraina ne kartą atakavo Rusijos laivus Azovo jūroje, taip pat perkrovimo įrenginius Taganrogo uoste.
Kyjivo deklaruojama politika, kuria grindžiami šie smūginiai smūgiai, yra sustabdyti pelningą Maskvos naftos eksportą ir nutraukti degalų tiekimą Rusijos pajėgoms okupuotose pietų ir rytų Ukrainos teritorijose.
Vakarų šalių padedama, Ukraina plataus masto rusų invazijai priešinasi nuo 2022 m. vasario.