Įvardyta didesnė grėsmė Ukrainai nei „Orešnik“: Rusija to turi pakankamai
Neverta skirti daug dėmesio Rusijos kompleksams „Kedr“ ir „Orešnik“, nes tai yra „demonstracinės priemonės“, o Ukrainai daug didesnę problemą kelia įprastos smogimo priemonės. Apie tai kalbėjo Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyryla Budanovas, praneša UNIAN.
Ukrainos žvalgyba: Rusija didina įvairių tipų dronų „Shahed“ pirkimus
Šiais metais Rusija užsakė daugiau nei 100 tūkst. įvairių tipų dronų „Shahed“, tarptautiniame forume „Saugumo architektūra“ sakė Ukrainos vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovo pavaduotojas Vadymas Skibitskis.
Pasak jo, nereikėtų nuvertinti rusų, nes jie išlaikė galingą karo pramonę ir geba greitai padidinti gamybą.
„2024 m. Rusijos „Shahed“ tipo dronų gynybos užsakymas siekė apie 12 tūkst. vienetų. 2026 m. gynybos užsakymas – „Gerbera“, „Geran“ ir kitų tipų dronų „Shahed“ – jau viršija 100 tūkst. vienetų per metus. Tai aiškus pavyzdys, kaip Rusijos gynybos pramonė gali plėstis“, – sakė jis.
Pasak V. Skibitskio, būtina atsižvelgti ir į tai, jog per plataus masto invaziją rusams pavyko rasti būdų, kaip apeiti tarptautines sankcijas. Rusijos tiksliųjų ginklų sudėtyje yra Amerikos ir Europos kompanijų pagamintų detalių.
Be to, Rusijos vadovavimo sistema turi visą bausmių sistemą už suplanuotų ginklų gamybos tikslų nevykdymą, pridūrė HUR vadovo pavaduotojas.
Kartu jis pabrėžė, kad Ukrainos gynybos pajėgos sutrikdo ir netgi sustabdo kai kurių tipų ginklų ir cheminių elementų gamybą, kai smogia į Rusijos karo pramonės kompleksą.
Pranešta, kad Rusija pradėjo gaminti reaktyvinius nepilotuojamus orlaivius „Shahed“, tačiau Ukraina jau turi Rusijos reaktyvinių dronų „Geran-3“, „Geran-4“ ir „Geran-5“ perėmėjus.
Ukrainos kariškis įvertino Zelenskio užuominas apie derybas: rėžė tiesą apie realią situaciją
Ukraina toliau kuria prielaidas būsimam derybų procesui, tuo pat metu didindama spaudimą Rusijai mūšio lauke ir užnugaryje. Apie tai pareiškė Ukrainos smogiamųjų bepiločių orlaivių padalinio vadas Jurijus Fedorenka.
Kremliuje bręsta įtampa: Rusijos pareigūnai rėžė Putinui tiesą į akis – karui nebėra pinigų
Vyriausybės pareigūnai perspėjo Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, kad Rusija nebegali sau leisti karo su Ukraina išlaidų. Kaip rašo „Bloomberg“, tai yra rimtas vidinių nesutarimų Kremliuje ženklas.
Rusams – blogiausias mėnuo nuo 2023 metų: fronte įvyko lūžis
Gegužę pirmą kartą nuo 2023 m. rudens okupuotų teritorijų prieaugis Rusijos kariams tapo neigiamas. Apie tai „Telegram“ praneša stebėsenos projektas „DeepState“.
Konkrečiai, Rusijos okupantai praėjusį mėnesį visiškai patyrė nesėkmę, nes fiksuojamas „blogiausias okupuotos teritorijos prieaugis nuo 2023 m. spalio, kai priešas pradėjo strateginę puolamąją operaciją daugumoje fronto ruožų“.
„Per gegužę priešas okupavo vos 14 kv. km Ukrainos teritorijos. Nors reikia suprasti, kad saugumo sumetimais Ukrainos gynybos pajėgų judėjimą rodome su vėlavimu, todėl be konkrečių detalių, tačiau esame pasirengę pareikšti, kad tai pirmas mėnuo per pastaruosius metus po 2023 m. kontrpuolimo, kai okupuotos teritorijos prieaugis okupantams tapo neigiamas“, – pažymima pranešime.
Analitikų teigimu, karas pereina į naują etapą, todėl Ukrainos valstybei svarbu neprarasti iniciatyvos.
Taip pat pažymimas teigiamų personalo pokyčių Ukrainoje veiksnys. Konkrečiai kalbama apie naująjį gynybos ministrą Mychailą Fedorovą, naująjį operatyvinės grupuotės „Rytai“ vadą Viktorą Nikoliuką ir daugelį kompetentingų korpusų bei brigadų vadų, pradedančių eiti pareigas.
„Įdomus faktas – šturmo veiksmų prieaugis 37,5 proc. Pasiektas rekordas – daugiau nei 7000 atakų. Tačiau didelio rezultato nėra, nes Rusijos armija ir toliau degraduoja taktiniu lygiu. Mums nuolat pateikiami vaizdo įrašai, kuriuose okupantai geriausiu atveju šturmuoja poromis, o labai dažnai vienas rusas šturmuoja vienas. Bet kol jis prieina, į jį pataiko viskas“, – rašoma pranešime.
Be to, priešo pajėgų infiltracijos tendencija išlieka, tačiau Gynybos pajėgų reakcija į priešo prasiskverbimą gerokai sustiprėjo. Okupantams vis sunkiau „įsmeigti vėliavą“ ar sukaupti pajėgas.
„Deja, situacija Konstantynivkoje išlieka problemiška, o miesto perspektyvos toli gražu nėra geriausios“, – rašo analitikai.
Siaubas Ukrainoje: rusų dronas pataikė į gimdymo namus, viduje buvo mamos su naujagimiais
Birželio 1 d. rytą Rusijos kariuomenė bepiločiu orlaiviu smogė į Ukrainos Dniestro Bilhorodo miesto ligoninės gimdymo namus, kuriuose gulėjo šešios neseniai pagimdžiusios moterys, tinkle „Telegram“ pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis.
Ukrainai atakuojant naftos objektus, Rusija uždraudė aviacinių degalų eksportą
Rusija pirmadienį iki lapkričio pabaigos uždraudė aviacinių degalų eksportą.
Šis sprendimas priimtas Ukrainai intensyvinant smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, saugykloms ir vamzdynams.
Pastarosiomis savaitėmis Kyjivas suintensyvino Rusijos energetikos objektų puolimą, taikydamasis į objektus net Uralo kalnuose.
Šios atakos dažnai sukelia didelius gaisrus, tačiau jų poveikį įvertinti sudėtinga.
Vis dėlto, reaguodama į įtampą šiame sektoriuje, Rusijos vyriausybė paskelbė apie „laikiną orlaivių degalų eksporto iš Rusijos draudimą“.
„Šio sprendimo tikslas – užtikrinti stabilumą vidaus degalų rinkoje“, – teigiama pranešime.
Ji patikslino, kad draudimas netaikomas siuntoms, gabenamoms pagal tarpvyriausybinius susitarimus.
Rusija, viena pasaulio naftos ir dujų milžinių, jau anksčiau apribojo automobilių degalų eksportą, nes, tęsiantis karui Ukrainoje, spaudimas rinkai auga.
Ukraina, kasdien susidurianti su Rusijos raketų ir dronų atakomis, pastarosiomis savaitėmis suintensyvino kampaniją prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą.
Karas Ukrainoje tapo Trumpo galvos skausmu: JAV „pavargo gaišti laiką“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas mėgsta greitas karines ir diplomatines pergales, tačiau dabar tarptautinėje arenoje atsidūrė aklavietėje, rašo „The New York Times“.
Leidinys primena, kad dar prieš prasidedant antrajai kadencijai D. Trumpas gyrėsi, jog karą Ukrainoje užbaigs per 24 valandas. Tačiau praėjus šešiolikai mėnesių po priesaikos jis apie tai užsimena retai.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio neseniai pasiskundė, kad „pavargo gaišti laiką“ nesibaigiančioms deryboms.
Jis taip pat užsiminė, kad būtų patenkintas, jei kokia nors kita šalis norėtų įsitraukti ir perimti šį vaidmenį.
Rusai savo ruožtu taip pat leido suprasti, kad yra pavargę nuo periodinių prezidento specialiojo pasiuntinio Steve‘o Witkoffo ir D. Trumpo žento Jaredo Kushnerio vizitų.
Kaip leidiniui sakė su derybomis susipažinę žmonės, Rusija nori stabilaus diplomatinio proceso su darbo grupėmis ir reguliariais susitikimais. Maskva taip pat nori, kad Vašingtonas atsiųstų savo ambasadorių.
Be Ukrainos, D. Trumpas taip pat susiduria su sunkumais kare prieš Iraną. Net jei šalims pavyktų susitarti dėl Hormuzo sąsiaurio atvėrimo, Iranas vis tiek paliktų branduolinės ir raketų programų ateitį tame pačiame lygyje, koks buvo iki karo pradžios.
Žiniasklaidos analitikų nuomone, Iranas supranta D. Trumpo nenorą atnaujinti kovos veiksmų, todėl gali vilkinti derybas mėnesius ar metus, kaip tai darė su ankstesnėmis administracijomis.
Tarp D. Trumpo problemų yra ir Gazos Ruožas. JAV prezidentas entuziastingai pasakojo apie 20 punktų planą, kuris prasidėjo nuo „Hamas“ nuginklavimo, tarptautinių stabilizavimo pajėgų sukūrimo ir galiausiai Gazos Ruožo pavertimo „spindinčia stikliniais biurų bokštais ir pajūrio kurortais teritorija“. Tačiau praėjo aštuoni mėnesiai, ir beveik niekas nepasikeitė.
„Galbūt visa tai yra neišvengiamas rezultatas to, kad milžiniškų ambicijų turintis prezidentas susiduria su pasaulinių realijų mūro sienomis. Galbūt tai perteklinių pastangų rezultatas, nes ponas Trumpas, įkvėptas pirmųjų dviejų savo karinių avantiūrų Irane ir Venesueloje sėkmės, mano, kad Amerikos kariuomenei nėra užduoties, kuri būtų per sudėtinga“, – rašo NYT.
Tuo pat metu žurnalistai pažymi, kad D. Trumpas niekada negarsėjo gebėjimu užbaigti pradėtus darbus. Jis ypač mėgsta kalbėti apie tai, kiek karų jam pavyko užbaigti. Tačiau vargu ar jis tam teiks reikšmės, jei kuris nors iš šių konfliktų atsinaujins.
Vienintelė sritis, kurioje D. Trumpas iš dalies pripažino nepakankamai įvertinęs problemos sudėtingumą, yra karas Ukrainoje.
„Turėjau atvejų, kai jau buvau parengęs Putiną, o Zelenskis nenorėjo sudaryti susitarimo, kas mane šokiravo. Paskui buvo atvejų, kai viskas buvo atvirkščiai. Manau, kad dabar jie abu nori sudaryti susitarimą, bet mes tai dar pamatysime“, – sausį interviu „The New York Times“ sakė D. Trumpas.
Per beveik penkis mėnesius nuo tada D. Trumpas ne kartą prognozavo, kad susitarimas jau arti, ir ne kartą jis žlugo.
Dabar Ukraina jaučiasi labiau užtikrinta, pažymi žurnalistai. Ekspertų nuomone, viena iš derybų dėl Ukrainos problemų buvo ta, kad D. Trumpo administracija rėmėsi epizodiniais telefono skambučiais ar specialiųjų pasiuntinių vizitais, be kasdienio tradicinės diplomatijos įsitraukimo deryboms palaikyti.
„Šis konfliktas subrendo pabaigai. Nuotaikos Maskvoje pasikeitė. Mūšio laukas pasikeitė: ukrainiečiai įšaldė fronto liniją. Ekonominės problemos Rusijoje auga, stiprėja ir tam tikras politinis nepasitenkinimas. Kremliaus viduje vyksta pokalbiai tema: „Kaip mums tai pateikti kaip pergalę?“ – pažymėjo Thomasas Grahamas, ilgametis JAV diplomatas, dirbęs Maskvoje iki Sovietų Sąjungos žlugimo ir vadovavęs strateginiam dialogui su Kremliumi George‘o W. Busho administracijos laikais.
Kartu jis pridūrė, kad tam reikalingas derybų procesas, kurio kol kas nėra. T. Grahamo teigimu, reikia labiau institucionalizuoti patį procesą, o ne remtis kelių pasiuntinių siuntimu pas V. Putiną.
AFP analizė: Rusija į Ukrainą gegužę paleido rekordiškai daug dronų – 8 150
Rusija į Ukrainą gegužę paleido rekordinį skaičių tolimojo nuotolio dronų, rodo pirmadienį paskelbta naujienų agentūros AFP Ukrainos oro pajėgų duomenų analizė.
Remiantis Ukrainos oro pajėgų skelbiamų kasdienių ataskaitų suvestine, gegužę Rusija paleido 8 150 tolimojo nuotolio dronų ir daugiau nei 200 raketų, taip pranokdama prieš mėnesį užfiksuotą ankstesnį rekordą.
Rusų atakų akivaizdoje Kyjivas intensyvina prašymus sąjungininkams suteikti paramos oro gynybai.
Dar visai neseniai baigėsi tris dienas galiojusios paliaubos, kurios sužadino viltis dėl platesnių taikos pastangų, tačiau Kyjivas ir Maskva apkaltino viena kitą pažeidimais ir suintensyvino tolimojo nuotolio atakas.
Gegužę Rusija taip pat paleido 211 raketų – tai vienas didžiausių mėnesinių rodiklių. Tuo pat metu Kyjivas kreipėsi į JAV prašydamas skubios pagalbos dėl šaudmenų tiekimo savo priešraketinės gynybos sistemoms „Patriot“.
Gegužę Maskva surengė vieną intensyviausių per kurį laiką atakų prieš sostinę, kai raketa pataikė į gyvenamąjį namą per apšaudymą, nusinešusį dvi dešimtis gyvybių.
Praėjusį mėnesį Maskva taip pat tik trečią kartą per visą invaziją panaudojo savo branduolinį užtaisą galinčią nešti balistinę raketą, vadinamą „Orešnik“.
Oro pajėgų duomenimis, gegužę Kyjivas perėmė apie 91 proc. visų atskriejančių dronų ir raketų.
Tai rodo, kad Ukraina visoje šalyje sukūrė tvirtą oro gynybos sistemų tinklą, galintį numušti daugumą dronų, tačiau norėdama numušti Rusijos raketas šalis vis dar priklausoma nuo Vakarų sąjungininkų.
Ukrainos pareigūnai ne kartą įspėjo, kad priešraketinių sistemų ir šaudmenų atsargos senka.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusį mėnesį tiesiogiai kreipėsi į JAV prezidentą Donaldą Trumpą, prašydamas pagalbos numušant Rusijos raketas.
Trūkumą dar labiau padidino karas Artimuosiuose Rytuose, dėl kurio JAV sąjungininkai sunaudojo didžiulius kiekius oro gynybos šaudmenų, saugodami objektus Persijos įlankoje.
D. Trumpas į Baltuosius rūmus sugrįžo praėjusiais metais, žadėdamas greitai užbaigti karą Ukrainoje, tačiau derybos įstrigo, Maskvai ir Kyjivui nesutariant dėl Rusijos teritorinių reikalavimų.
Diplomatinės pastangos dar labiau sugriuvo po to, kai Vašingtono dėmesys nukrypo į vasario 28 dieną prasidėjusį JAV ir Izraelio karą prieš Iraną.
Vos publikuotas straipsnis buvo pašalintas: atskleidė, ko Trumpas paprašė Xi Jinpingo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas asmeniškai paprašė Kinijos prezidento Xi Jinpingo padėti užbaigti karą Ukrainoje. Apie tai pranešė leidinys „South China Morning Post“, remdamasis šaltiniais, tačiau netrukus po publikacijos paskelbimo leidinys pašalino šį straipsnį.
Per Rusijos atakas Ukrainoje žuvo vienas žmogus ir mažiausiai 26 buvo sužeisti
Per naktines Rusijos atakas Ukrainoje, institucijų duomenimis, žuvo mažiausiai vienas žmogus. Dar 26 asmenys įvairiose šalies dalyse buvo sužeisti.
Chersono srityje šalies pietryčiuose per rusų drono smūgį žuvo 62 metų vyras. Dar mažiausiai du žmonės buvo sužeisti per artilerijos ataką prieš gyvenamąjį namą.
Černihive Ukrainos šiaurėje per ataką prieš energetikos infrastruktūrą nukentėjo aštuoni žmonės, pranešė gelbėtojai. Tarp sužeistųjų yra trys vaikai. Gelbėtojai paskelbė nuotraukas, kuriose matyti gaisrą gesinantys ugniagesiai. Maždaug 10 tūkst. žmonių liko be elektros energijos.
Per Odesos uostamiesčio apšaudymą Ukrainos pietuose, tenykščių institucijų duomenimis, buvo sužaloti septyni žmonės. Per smūgį Dnipropetrovsko sričiai rytuose sužeisti keturi žmonės, Charkive šiaurės rytuose taip pat keturi, Zaporižioje pietuose – vienas.
Iš viso rusų pajėgos naktį atakavo Ukrainą 265 dronais, 228 jų buvo numušti.
„Forbes“: Trumpas gali panaudoti Baltijos regioną, kad priverstų Putiną derėtis
JAV prezidentas Donaldas Trumpas turi galimybę paspartinti Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigą. Remdamasis savo kampanijos Irane logika, jis galėtų pasinaudoti Baltijos regionu taikant karinį spaudimą jūroje ir ore, o tai priverstų Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo, rašo „Forbes“.
Anot leidinio, JAV gali vadovauti NATO ir ES partneriams kampanijoje, skirtoje užtikrinti sankcijų laikymąsi Baltijos jūroje, kuri bus nukreipta prieš laivus, krovinius, uostų paslaugas, draudimo sutartis ir finansinius tinklus, remiančius Rusijos karo mašiną. Tai suteiktų Vašingtonui spaudimo priemonę, kuri būtų teisėta, pagrįsta koalicija, pritaikoma ir tiesiogiai susijusi su derybomis.
Rusijos uostai Baltijos jūroje, tokie kaip Primorskas ir Ust-Luga, yra pagrindiniai mazgai Maskvos energijos išteklių eksporto sistemoje. Baltijos jūroje vykdomo spaudimo akivaizdoje Rusijos pajamos, gaunamos uostų Baltijos jūroje dėka atrodytų mažiau patikimos, brangesnes ir labiau pažeidžiamos.
„Tačiau tikslas neturėtų būti paskelbti oficialią Rusijos uostų blokadą, nes tai sukeltų nereikalingų teisinių ir politinių rizikų. Vašingtonas taip pat neturėtų vadinti šios kampanijos blokada. Tikslesnis ir labiau pagrįstas pavadinimas būtų „Baltijos jūros iniciatyva dėl oro ir jūrų transporto saugumo užtikrinimo bei sankcijų laikymosi“, – rašo „Forbes“.
Tai turėtų būti tikslingas bandymas užtikrinti sankcijų laikymąsi, nustatyti jų pažeidimus, padidinti išlaidas ir priversti Maskvą susidurti su besitęsiančios agresijos pasekmėmis, pabrėžia leidinys.
Penki kampanijos ramsčiai
- Ji turi būti tikslinga. Kampanija turi būti sutelkta į sankcijomis apimtus Rusijos subjektus, šešėlinio laivyno tanklaivius, apgaulingus laivybos metodus, susijusius su sankcijų vengimu. Ji neturi trukdyti teisėtai laivybai.
- Ji turi būti koalicinė. Europos dalyvavimas yra svarbus siekiant padidinti teisėtumą ir sustiprinti principą, pagal kurį Europa turi prisiimti didžiąją dalį Europos saugumo naštos.
- Ji turi būti teisiškai disciplinuota. Vietoj plataus masto blokados kampanija turi remtis sankcijų laikymosi užtikrinimu, muitų teisės aktais, draudimo ir klasifikavimo reikalavimais, aplinkos apsauga.
- Ji turi būti laipsniška ir atšaukiama. Jei Rusija pradės rimtas derybas ir įvykdys sąlygas, priemonės gali būti laipsniškai sustabdytos, pažymi „Forbes“.
- Ji turi būti susieta su aiškiais diplomatiniais tikslais. Tikslas yra priversti Maskvą derėtis su Ukraina dėl konflikto sprendimo. Tai turi būti išreikšta konkrečiais veiksmais: puolimų nutraukimu, patikimų paliaubų sudarymu, kariuomenės išvedimu pagal patikimus susitarimus, pagrobtų civilių gyventojų ir vaikų grąžinimu.
Ši kampanija nėra nukreipta į teisėtos neutralios prekybos nutraukimą ar puolimą prieš neutralią laivybą. Ji taip pat nepakeičia tolesnės paramos Ukrainai mūšio lauke. Tai papildoma priemonė, kuri ekonomines sistemas, remiančias Rusijos agresiją, daro brangesnes, mažiau nuspėjamas ir labiau pažeidžiamas.
Kokia nauda Trumpui
Anot „Forbes“, pagrindinis šios idėjos pavojus – tokia kampanija Maskvos gali būti pavadinta karo veiksmu.
Leidinys pažymi, kad D. Trumpas taip atvertų kelią deryboms dėl taikos Ukrainoje, parodytų, kad našta turi būti dalijamasi tarp sąjungininkų bei turėtų teisėtą alternatyvą tiesioginiam eskalavimui ir priemonę spaudimui Maskvai stiprinti.
Šis D. Trumnpo žingsnis taip pat parodytų, kad JAV netinka derybų aklavietė, kad JAV neveikia vienos ir turi užnugarį ir kad JAV neskuba kariauti, o vietoj to naudoja savo karines oro ir jūrų pajėgas, taip pat sąjungininkų įtaką, kad priverstų V. Putiną priimti diplomatinį sprendimą – rimtai derėtis arba susidurti su didėjančiu spaudimu pajamoms.
Prancūzijos sulaikyto tanklaivio kapitonas rusas atsisakė paklusti nurodymams
Prancūzijos Atlanto vandenyne perimto tanklaivio kapitonas atsisakė rusas paklusti Prancūzijos karinio jūrų laivyno nurodymams, todėl „buvo būtina perimti laivo kontrolę“, pirmadienį pranešė prokuroras.
Bresto prokuratūra pranešė, kad pradėtas baudžiamasis tyrimas dėl neįrodytos laivo priklausomybės valstybei, vėliavos nebuvimo ir atsisakymo paklusti.
Prancūzijos sulaikyto tanklaivio kapitonas rusas atsisakė paklusti nurodymams
Prancūzijos Atlanto vandenyne perimto tanklaivio kapitonas atsisakė rusas paklusti Prancūzijos karinio jūrų laivyno nurodymams, todėl „buvo būtina perimti laivo kontrolę“, pirmadienį pranešė prokuroras.
Bresto prokuratūra pranešė, kad pradėtas baudžiamasis tyrimas dėl neįrodytos laivo priklausomybės valstybei, vėliavos nebuvimo ir atsisakymo paklusti.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 228 rusų dronus iš 265
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 228 Rusijos paleistus dronus iš 265, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo sekmadienio 18.00 val. okupantai paleido į Ukrainą 265 dronus, įskaitant „Shahed“ „Gerbera“, „Italmas“ bei kitų tipų bepiločius.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, šiauriniuose, pietiniuose ir rytiniuose Ukrainos regionuose numušti/neutralizuoti 228 priešo dronai.
18 vietų registruoti 27 dronų smūgiai, dvylikoje – numuštų oro taikinių nuolaužos.
Kremlius pareiškė, kad Prancūzija tanklaivį Atlanto vandenyne sulaikė „neteisėtai“
Pirmadienį Kremlius griežtai pasmerkė Prancūzijos ir kitų šalių karinių jūrų pajėgų atliktą operaciją, kurios metu Atlanto vandenyne buvo sulaikytas Paryžiaus teigimu sankcijas pažeidęs tanklaivis, pavadindamas šį veiksmą „neteisėtu“ ir palygindamas jį su „piratavimu“.
„Tokius veiksmus laikome neteisėtais, jie nedaug skiriasi nuo tarptautinio piratavimo“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pridurdamas, kad „Rusija imasi priemonių savo krovinių saugumui užtikrinti“.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Makronas pirmadienį pranešė, kad savaitgalį prancūzų ir jos sąjungininkų pajėgos Atlanto vandenyne sulaikė Rusijos naftos tanklaivį, kuriam taikomos sankcijos.
„Nepriimtina, kad laivai apeina tarptautines sankcijas, pažeidžia jūrų teisę ir padeda finansuoti Rusijos karą Ukrainoje, kurį tęsiasi jau daugiau nei ketverius metus“, – socialiniame tinkle rašė Prancūzijos lyderis.
Nuo rugsėjo Prancūzija yra sulaikiusi dar tris laivus, kurie, kaip manoma, priklauso Rusijos „šešėliniam laivynui“. Savininkams sumokėjus baudas, šiems laivams buvo leista išplaukti.
Nepaisant įtampos, Putinas pasveikino Armėnijos premjerą su gimtadieniu
Didėjant įtampai tarp Maskvos ir Jerevano dėl Armėnijos artėjimo prie ES, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasveikino Armėnijos premjerą Nikolą Pašinianą su gimtadieniu. Abiejų šalių santykiai tradiciškai yra draugiški, rašė V. Putinas Kremliaus interneto svetainėje paskelbtame sveikinime.
„Mes ir toliau suinteresuoti tolesne tvaria jų plėtra“, – pabrėžė jis. V. Putinas palinkėjo N. Pašinianui sveikatos, gerovės ir sėkmės.
Šis sveikinimas stebina, nes Rusija pastaruoju metu daug darė, kad pakenktų N. Pašiniano sėkmei birželio 7 d. vyksiančiuose parlamento rinkimuose. Rusijos institucijos, pavyzdžiui, uždraudė gėlių ir virtinės maisto produktų importą.
Rusijos energetikos ministerija atvirai pagrasino Armėnijai nutraukti palankią dujų tiekimo sutartį, o neseniai Kremlius net išsikvietė „konsultacijų“ savo ambasadorių Jerevane.
To priežastis yra Armėnijos artėjimas prie ES ir ilgalaikis tikslas prisijungti prie Bendrijos. Tai sukėlė didelį pasipiktinimą Maskvos valdžios sluoksniuose, kur Armėnija laikoma Eurazijos ekonominės sąjungos ir Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos dalimi.
Pats V. Putinas neseniai įspėjo, kad N. Pašinianas negali tuo pat metu sėdėti ant dviejų kėdžių ir kad jis esą turi apsispręsti tarp Rytų ir Vakarų.
Dar daugiau: Armėnija eina Ukrainos keliu, nedviprasmiškai pagrasino V. Putinas praėjusią savaitę Astanoje vykusiame viršūnių susitikime. Rusija jau daugiau kaip ketverius metus kariauja prieš kaimynę Ukrainą – tada konfliktas, be kita ko, kilo ir dėl Ukrainos siekio suartėti su ES.
ES gali atsisakyti suteikti laikinąją apsaugą šaukiamojo amžiaus ukrainiečiams
ES svarsto galimybę ateityje neteikti laikinosios apsaugos jos naujai prašantiems šaukiamojo amžiaus vyrams, praneša naujienų portalas „Euractiv“.
Toks pasiūlymas buvo pateiktas vykstant diskusijoms dėl ES Laikinosios apsaugos direktyvos (LAD), leidžiančios ukrainiečiams gyventi ir dirbti visoje Europoje, nesikreipiant į nacionalines prieglobsčio sistemas, ateities. Šią apsaugos programą, pradėtą įgyvendinti po to, kai 2022 m. prasidėjo plataus masto Rusijos invazija, praėjusiais metais buvo sutarta pratęsti ir dabar ji galioja iki 2027 m. kovo.
Remiantis vidiniu ES Tarybos dokumentu, su kuriuo pavyko susipažinti naujienų portalui „Euractiv“, vienas iš svarstomų variantų yra laikinosios apsaugos pratęsti, kartu susiaurinant jos taikymo sritį, visų pirma „išskiriant šaukiamojo amžiaus vyrus“ arba asmenis, kurie iš Ukrainos išvyko neteisėtai.
Toks apribojimas būtų taikomas naujiems prašytojams, siekiantiems gauti laikinosios apsaugos statusą.
Praėjusiais metais Europos Komisija paragino valstybių narių sostines pasirengti galimybei palaipsniui užbaigti šios programos taikymą. 2024 m. ji priėmė rekomendacijas dėl „koordinuoto perėjimo“ prie stabilesnio teisinio statuso, tačiau pažanga jas įgyvendinant kol kas buvo nevienoda.
Dokumente pažymima, kad kai kurios vyriausybės išreiškė susirūpinimą dėl to, jog „vis didesnę dalį naujų atvykėlių sudaro šaukiamojo amžiaus vyrai“, o kelios šalys teigia, kad šis mechanizmas turėtų būti peržiūrėtas, „taip pat ir Ukrainos labui“, siekiant paremti šalies pasipriešinimą Rusijai ir prisidėti prie būsimų atstatymo pastangų.
Šios sistemos ateitį migracijos ministrai aptars šią savaitę vyksiančiame Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdyje, kurio metu jie turėtų pristatyti politines gaires dėl tolesnių veiksmų. Bet kokiu būdu pratęsti ar peržiūrėti programą turės pasiūlyti Europos Komisija.
Kol kas Europos Komisija atsisakė pasakyti, ar oficialiai siūlys dar kartą pratęsti programos galiojimą. Paklaustas apie tai, Europos Komisijos atstovas spaudai portalui „Euractiv“ teigė, kad šiuo metu šiuo klausimu vyksta diskusijos su nacionalinėmis vyriausybėmis.
2026 m. kovo duomenimis, laikinosios apsaugos statusą ES turėjo 4,33 mln. ukrainiečių, daugiausia jų buvo Vokietijoje (1,27 mln.), Lenkijoje (beveik 961,5 tūkst.) ir Čekijoje (beveik 380 tūkst.). Jie sudarė daugiau nei 98 proc. visų asmenų, kuriems buvo suteiktas šis statusas. Iš jų 43,3 proc. buvo moterys, 30,1 proc. – vaikai, o 26,6 proc. – suaugę vyrai.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu apie 8 milijonai ukrainiečių yra priversti gyventi užsienyje.
Ukrainoje pasiektas lūžio taškas: Rusijos problemos ir Kyjive augantis optimizmas
Karas Ukrainoje pasiekė lūžio tašką. Pavasariui pereinant į vasarą, Ukrainos kariai palei frontą vėl stebi nuolatinį Rusijos smūgių ir įsiveržimo bandymų skaičiaus augimą. Tačiau Ukrainos vadų nuotaikos. lyginant su parėjusiais metais, pasikeitė. Rusijos atakos daro mažesnį spaudimą jų daliniams nei anksčiau, rašo „Foreign Affairs“.
Nors dronų atakos ir apšaudymai vis dar tęsiasi be didesnių pertraukų, Rusijos kovinis efektyvumas mažėja. Ekspertai pažymi, kad Kyjive auga optimizmas, kad Ukraina sugebės priversti Rusiją sutikti su ugnies nutraukimu.
Ukrainos atgimimas
2025 m. Ukraina sukūrė daugiau nei dešimt kariuomenės „korpusų“, susijungusių į brigadas, o tai itin pagerino naujokų parengimą. Taip pat Ukrainos ginkluotosios pajėgos pagerino pėstininkų, dronų, artilerijos ir šarvuotų transporto priemonių sąveiką. Tai leido efektyviau vykdyti rotacijas, tuo pačiu metu mažinant aukų skaičių iki minimalaus.
Be to, Ukrainos dronų padaliniai sustiprino „vidutinio nuotolio smūgius“, naikindami Rusijos logistiką iki 100 kilometrų atstumu nuo fronto. Intensyvi žvalgyba apsunkino Rusijos Federacijos kariuomenės aprūpinimą.
Anot „Foreign Affairs“, 2026 m. kare vykstantys procesai atsveria ir tai, kad 2024–2025 m. Ukraina patyrė didžiulių nuostolių. Galiausiai jau pirmaisiais 2026 m. mėnesiais pastebimas aiškus teigiamas naujų karių srautas į kovinius dalinius.
Rusijos problemos
Skirtingai nuo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Rusijos kariuomenė dėl įvairių veiksnių pradėjo prarasti efektyvumą mūšio lauke. 2024–2025 m. Rusijos Federacijos pranašumas rėmėsi milžiniškais rezervais ir ugnies galia. Tačiau vietoj kokybiško mokymo vadovybė nusprendė siųsti karius, kurių parengimas truko nuo dviejų dienų iki dviejų savaičių, o tai 2025 m. lėmė apie 23 tūkst. karių nuostolių kas mėnesį.
Nors didelės išmokos ir skolų nurašymas padėjo kompensuoti nuostolius, toks požiūris nepritraukė techninių specialistų, galinčių uždirbti civiliniame sektoriuje. Pavyzdžiui, Rusijos kariuomenė labai atsilieka nuo savo dronų operatorių įdarbinimo planų, teigiama „Foreign Affairs“ straipsnyje.
Be to, jei anksčiau artilerija ir bombos kompensuodavo menką pėstininkų parengimą, dabar situacija pasikeitė. Mūšio laukas virto maždaug 30 km pločio fronto linija.
Rusijos nesėkmes ir ko imsis Putinas
Situacijos pagerėjimas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir Rusijos dalinių silpnėjimas nereiškia, kad Ukrainos sėkmė yra neišvengiama, pabrėžia žurnalistai. Okupantai vis dar turi daugiau nei 600 tūkst. karių ir, dėka karinės pramonės komplekso, nepatiria šaudmenų trūkumo.
Tačiau Rusija nespėja iki metų pabaigos visiškai okupuoti Donbaso, kaip kad tikėjosi Kremlius, ir vargu ar galės tai padaryti 2027 m. be didelio masto reorganizacijos.
Kitaip tariant, Rusijos kariniai veiksmai patiria krizę. Nors Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas neatsisakė idėjos užkariauti Ukrainą, suvokdamas situacijos pablogėjimą, V. Putinas gali imtis dviejų scenarijų.
Vienas jų – visiška mobilizacija. Tai gali laikinai padėti Rusijai fronte, bet kelia grėsmę sunkiems politiniams ir ekonominiams sukrėtimams šalies viduje, kur Centrinis bankas jau skelbia apie kritinį darbo jėgos trūkumą.
Kitas „Foreign Affairs“ įvardijamas scenarijus – perėjimas į uždarą gynybą. Tai apimtų didelės puolamosios operacijos nutraukimas ir konflikto vilkinimas, tęsiant raketų ir dronų smūgius Ukrainai žiemą.
Ugnies nutraukimas atneštų naujų iššūkių
Anot ekspertų, Kremliui vis sunkiau vesti „amžiną karą“, nes Ukrainos ginkluotosios pajėgos demonstruoja gebėjimą vykdyti veiksmingas atakas ir vis dažniau smogia tolimais smūgiais į pagrindinius Rusijos ekonomikos objektus.
Jei Ukraina iki metų pabaigos sustiprins savo pozicijas, Kyjivas ir jo sąjungininkai galės įtikinti Maskvą sutikti su besąlygišku ugnies nutraukimu, parodydami V. Putinui, kad tai jam mažiausiai rizikingas variantas.
Tačiau, pažymi „Foreign Affairs“, Kremlius neatsisakys priešiškumo ir paliaubas panaudos armijai atkurti bei bandymams destabilizuoti ekonomiškai bei politiškai trapią Ukrainą.
Tuo tarpu pačiai Ukrainos visuomenei pertrauka bus palengvėjimas, bet atneš naujų iššūkių: atsiras vidinis spaudimas vyriausybei su reikalavimu demobilizuoti; reikės atkurti sugriautą pramonę ir infrastruktūrą neišvengiamo politinio susiskaldymo ir reikalavimų surengti rinkimus fone; karo intensyvumui nuslūgus sąjungininkai Europoje gali būti mažiau dosnūs gynybos finansavimo klausimais.
Taigi, norint įtvirtinti sėkmę, Kyjivui būtina tęsti kariuomenės reformas, o Vakarams – stiprinti sankcijas Rusijai ir ginklų tiekimą Ukrainai.
Per Rusijos dronų smūgį Odesoje nukentėjo penki žmonės
Per Rusijos dronų smūgį Ukrainos Odesos uostamiestyje buvo sužeisti penki žmonės. Tai „Telegram“ kanale pranešė srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
Du žmonės nuvežti į ligoninę, trims medicininė pagalba suteikta namuose.
Okupantai atakavo Odesą pirmadienį 7.00 val. ryto.
Mieste apgadinta daugiabučių, administracinis pastatas ir infrastruktūra. Vietoje dirba gelbėtojai.
Tęsiami priešo atakos padarinių likvidavimo darbai, teigiama pranešime.
Macronas: Prancūzija ir partneriai sulaikė Rusijos naftos tanklaivį
Prancūzija ir jos sąjungininkės savaitgalį Atlanto vandenyne sulaikė sankcionuotą Rusijos naftos tanklaivį, pirmadienį pranešė prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Tagor“ buvo sulaikytas sekmadienio rytą tarptautiniuose vandenyse, padedant Jungtinei Karalystei (JK) ir kitiems partneriams, socialiniuose tinkluose paskelbtame įraše teigė E. Macronas.
Jis pridūrė: „Nepriimtina, kad laivai apeina tarptautines sankcijas, pažeidžia jūrų teisę ir finansuoja karą, kurį Rusija kariauja prieš Ukrainą jau daugiau nei ketverius metus.“
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 410 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. birželio 1 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 365 470 karių, iš kurių 1 410 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 966 priešų tankus (+4), 24 659 šarvuotąsias kovos mašinas (+2), 43 037 artilerijos sistemas (+50), 1 820 raketų paleidimo sistemų (+1), 1 399 oro gynybos sistemas, 436 karo lėktuvus, 353 sraigtasparnius, 1 528 antžemines robotų sistemas (+9), 322 179 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 852), 4 693 kruizines raketas, 33 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 101 621 transporto priemonę ir kuro cisterną (+384), 4 239 specialiosios įrangos vienetus (+5).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Rusija naktį smogė Ukrainos miestams, yra sužeistųjų
Rusijos pajėgos praėjusią naktį smogė Ukrainos šiaurės rytuose esančiam Charkivui, kur buvo sužeista žmonių, užsidegė garažų masyvas ir daug automobilių.
Apie tai pranešė ukrainiečių portalas „Ukrainska pravda“, remdamasis Charkivo meru Ihoriu Terechovu ir Charkivo srities karinės administracijos vadovu Olehu Synjehubovu.
Pasak I. Terechovo, užfiksuota mažiausiai 10 Rusijos smūgių. „Atnaujinta informacija rodo, kad buvo pataikyta į garažų kooperatyvą šalia kelių daugiaaukščių gyvenamųjų namų. Dega garažai ir automobiliai“, – sakė jis.
O. Synjehubovas pranešė, kad per Rusijos smūgį kitame Charkivo rajone buvo sužeista 34 metų moteris, o vėliau pridūrė, kad buvo sužeistas dar vienas žmogus.
Tuo metu Odesos miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas „Telegram“ pranešė, kad per naktinę ataką Odesoje buvo sužeisti keturi gyventojai.
S. Lysakas sakė, kad per ataką užsidegė du vienaukščiai namai.
Rusijos pajėgos naktį taip pat atakavo Sumus, kur apgadino ikimokyklinio ugdymo įstaigos pastatą, pranešė miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Kryvošejenka.
„Pirminiais duomenimis, aukų nėra“, – sakė jis.
Ukrainiečių oro pajėgos platformoje „Telegram“ pranešė, kad Rusija praėjusią naktį Ukrainą atakavo 265 dronais ir kad 228 dronai buvo numušti ar nuslopinti.
Zelenskis: Rusija praranda iniciatyvą mūšio lauke
Rusija kare prieš Ukrainą praranda iniciatyvą mūšio lauke, ir tai, pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, atveria kelią diplomatiniam konflikto sprendimui. Nuo praėjusių metų gruodžio pabaigos Rusijos pajėgos vis labiau praranda pozicijas, patirdamos didelius karių nuostolius, pareiškė V. Zelenskis interviu stočiai „CBS News“, kurio ištraukas jis paskelbė ir tinkluose „X“ bei „Telegram“. Rusijai esą nepavyksta užimti daugiau teritorijų nei atsikovoja Ukraina.
„Todėl manau, kad turime rasti diplomatinį kelią – sėstis ir derėtis – iki prasidedant kitai žiemai“, – kalbėjo V. Zelenskis. Tačiau tam esą reikalingas tiek vidinis spaudimas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, tiek didesnis JAV ir Europos sankcijų spaudimas. Prie derybų stalo, anot V. Zelenskio, turi sėdėti ir Europa, galbūt trijų šalių – Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos – formatu.
Ligšioliniai bandymai derėtis ar tarpininkauti žlugo dėl maksimalių Maskvos reikalavimų. Tarp jų, be kita ko, yra reikalavimas, kad Ukrainos kariuomenė pasitrauktų iš iki šiol Rusijos neužimtų teritorijų Donbase, kurį sudaro Donecko ir Luhansko sritys.
V. Zelenskis interviu kritikavo sankcijų Rusijai sušvelninimą dėl naftos krizės, kurią sukėlė JAV karas prieš Iraną.
„Panaikinti sankcijas reiškia padėti rusų kariams, padedant Rusijos pramonei“, – pabrėžė jis. Sušvelninus sankcijas Maskvai, esą nebuvo jokių netikėtumų, kaip, pavyzdžiui, mažesnių pasaulinių naftos, benzino ar dyzelino kainų. Priešingai, šis sušvelninimas, anot V. Zelenskio, yra kelias kurti dialogą su Rusija.
„Tačiau tai nėra teisingas požiūris, nes jie (rusai) nesupranta žodžių ar empatijos, ir tai laiko silpnumo ženklu“, – tęsė jis.
Zelenskis: Rusija grobia ukrainiečių vaikus ir moko juos kovoti prieš Ukrainą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu televizijai „CBS News“ sakė, jog jo vyriausybė turi įrodymų, kad Rusija grobia ukrainiečių vaikus ir moko juos kovoti prieš Ukrainą.
Tokia praktika, kaip nurodo Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT), gali prilygti karo nusikaltimui. Tai pirmas kartas, kai V. Zelenskis viešai išsakė tokį kaltinimą.
V. Zelenskis tvirtino, kad Ukraina turi įrodymų, tačiau nedetalizavo. Jo interviu buvo paskelbtas sekmadienį.
Gegužę Ukrainos dronai pleškino Rusijos naftos objektus: pateikė skaičius
Gegužės mėnesį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nepilotuojamųjų sistemų pajėgos Rusijos Federacijoje ir laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose smogė 18 naftos objektų, priklausančių okupantams rusams.
Į orbitą pakelti pirmieji Rusijos „Starlink“ analogo palydovai: atsakė, ar tai kelia pavojų
Rusija aktyviai diegia savo palydovinio interneto „Starlink“ analog1, pavadintą „Bureau 1440“, o pirmieji 16 palydovų, pavadintų „Rassvet“, jau yra orbitoje ir veikia bandomuoju režimu, praneša Ukrainos gynybos ministro patarėjas Serhijus Beskrestnovas (Flashas), rašo „RBC-Ukraine“.
Jis pažymi, kad nors orbitoje jau yra 16 palydovų, stabiliam ryšiui užtikrinti reikėtų mažiausiai 200–250 palydovų. Anot S. Beskrestnovo, dabar Rusija planuoja paleisti 300 palydovų, o vėliau dar 700.
Ar palydovai šiuo metu yra pavojingi?
Teoriškai – taip, bet tik ribotai. Vienas palydovas virš Ukrainos teritorijos praskrenda maždaug kartą per dieną ir gali užtikrinti greitą duomenų perdavimą apie 6–10 minučių.
Teoriškai Rusija galėtų „Shahed“ dronuose įdiegti palydovinio interneto terminalus ir suplanuoti ataką būtent palydovo skrydžio virš Ukrainos metu. Tačiau praktiškai, pasak eksperto, tai būtų itin sudėtinga.
„Flashas“ pabrėžia, kad kol orbitoje nebus pakankamo skaičiaus palydovų, užtikrinančių stabilų ryšį, visapusiškas „Rassvet“ sistemos karinis panaudojimas neįmanomas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Nerimą keliantis Zelenskio įspėjimas: Rusija gali smogti masiškai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad žvalgybų įspėjimai dėl masinių Rusijos smūgių tebegalioja. Apie tai jis pranešė vakariniame vaizdo kreipimesi, skelbia „Ukrinform“.
„Žvalgybų įspėjimai dėl Rusijos smūgių tebegalioja. Masinis smūgis gali būti surengtas, jie jį parengė. Mūsų oro gynybos gynėjai pasirengę 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę tiek, kiek tai įmanoma turint esamus tiekimus“, – sakė jis.
Anksčiau Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas Rusijos pasirengimo apšaudymams demonstravimą ir vėlesnį masinių smūgių atidėjimą pavadino psichologinio spaudimo elementu.
Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerija rekomendavo užsienio piliečiams palikti Kyjivą ir vengti karinių bei vyriausybinių objektų, grasindama vykdyti „sistemingus smūgius“ Ukrainos sostinei.
Gegužės 29 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino ukrainiečius paisyti oro pavojaus signalų, nes Rusija rengia naują masinį smūgį Ukrainai.