Kalėdų šventės, kurios turėtų būti skaidrios ir ramios, dabar daugelio siejamos su karštligišku skubėjimu ir nemaloniais rūpesčiais. Ir, žinoma, su prieššventiniu nerimu: vieni bijo pagirių, kiti – papildomų kilogramų, o treti apskritai atsisako viso šio sąmyšio ir nešvenčia Kalėdų, atskleidė Latvijoje atlikta apklausa.
Didžiajai daliai Latvijos gyventojų (46 proc.) Kalėdų šventės suteikia vien džiaugsmo, tačiau nemažai jų (29 proc.) šias šventes sieja su depresija, stresu, persivalgymu ir pagiriomis, liudija bendrovės „Ģimenes aptiekа“ užsakymo atlikto viešosios nuomonės tyrimo rezultatai.
Dar 25 proc. latvių šventės sukelia nerimą, kylantį dėl dovanų paieškų ir pirkimo.
„Tyrimas parodė, kad daugeliui latvių metas, kurį reikėtų praleisti ramybėje, susijęs su sambrūzdžiu ir nemaloniais rūpesčiais“, - tyrimo rezultatus pakomentavo bendrovės direktorius Ilgvaras Kipensas.
Tarp tų, kuriems šventės teikia tik džiaugsmą, daugiausia yra vyrų, tautinių mažumų atstovų, Rygos miesto ir rajono gyventojų ir iki 40 metų amžiaus respondentų.
Nuo depresijos ir streso švenčių dienomis kenčia ir jaunesnio (25 – 29 metų), ir vyresnio (daugiau nei 50 m.) žmonės. Beje, pajamų dydis neturi reikšmės psichologinei savijautai.
Apklausa liudija, kad moterys labiausiai baiminasi per šventes priaugti svorio, o vyrai – pagirių. Nerimą dėl dovanų paieškos jaučia visų amžiaus grupių atstovai – ir vyrai, ir moterys.
Taip pat paaiškėjo, kad, norėdami išvengti blogos savijautos per šventes, 2 proc. apklaustųjų pasikliauja vaistais, 52 proc. stengiasi laikytis saiko. Įdomu, kad 17 proc. respondentų pabrėžė niekaip savęs neribojantys per šventes, o 9 proc., norėdami išvengti visos kalėdinės sumaišties, apskritai nešvenčia Kalėdų.
