Muzikos pasaulio atstovai tokius politiko pareiškimus vertina dvejopai, tačiau sutinka, kad dabartinė sistema, vargu, ar kada nors atneš eurovizinę pergalę.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas sugalvojo, kad Lietuvai reikia kažką daryti, nes daugiau taip gyventi nebegalime. Nebegalime nelaimėti „Eurovizijos“, nes kitos šalys tai laimi, o Lietuva – ne.
„Jeigu mes paleidžiame iš inercijos ir darykim taip, kaip buvo, bet rezultatų norim geresnių, tai pažiūrėkim, kur mes galim pasitobulinti“, – sakė Seimo narys.
K. Vilkauskas ne tik politikas, jis – Eurovizijos fanas ir Trakų poetas. Todėl siūlo, anot jo, būtinas permainas – keisti Eurovizinės dainos išrinkimo tvarką, nes jei liks tokia, kokia yra dabar, tai taip trokštamos pirmos vietos nelaimėsime niekada.
„Gal laiką padaryti ilgesnį, gal suderinti rezultatų skaičiavimus iš žiūrovų pusės ir komisijos, pasižiūrėti, kaip kokybiškiau atsirinkti, ir gal tada mes turėsime geresnį rezultatą“, – kalbėjo K. Vilkauskas.
Reikalingas didesnis finansavimas
Parlamentaro planams kištis į „Eurovizijos“ konkurso atrankas nepritaria jo kolegos, nes jis ne dainininkas, o politikas, o kaip žinia, politikavimas ir „Eurovizija“ – nesuderinami dalykai.
„Būnant Seimo nariu ir užimant tokias pareigas, nederėtų apskritai kalbėti ir konkretizuoti kažkokių taisyklių. Tai žmogus, matyt, klaidingai įsivaizdavo, kad iš tos pozicijos galima nurodyti“, – sakė Seimo Kultūros komiteto narys Vytautas Juozapaitis.
Muzikos prodiuseris Martynas Tyla sutinka, kad jei Lietuva nori laimėti „Euroviziją“, tai dabartinės atrankos sistemos greičiausiai neužteks.
„Manau, radikalus pakeitimas nereikalingas, reikalingas protingas sisteminis darbas ir susidėliojimas, jeigu norime laimėti, o jei norime dalyvauti – nieko keisti nereikia“, – teigė M. Tyla.
Kaip rodo kitų, laimėjusių šalių pavyzdžiai, jei norime ne tik gerai pasirodyti, bet ir laimėti, tai reikalingas daug didesnis finansavimas.
„Kai kurių šalių nacionaliniai transliuotojai kartu su verslo struktūromis, muzikos leidybinėmis firmomis investuoja į šituos dalykus, samdosi daug profesionalų, kurie gali padaryti tą šou, jei yra tikslas laimėti“, – sakė M. Tyla.
Į pokyčius žiūri skeptiškai
Rinkti dainą ne per nacionalines atrankas – anokia naujiena. Ne viena šalis savo atstovus deleguoja nerengdamos atrankų, o su atlikėjais susitarus iš anksto. Pavyzdžiui, 2011 metais „Euroviziją“ laimėję Azerbaidžano atstovai į konkursą buvo atrinkti per televizijos šou, bet duetas Ellas ir Nikki tik prieš pat konkursą sužinojo, kad jiems reikės atlikti pergalingu tarpusį kūrinį „Running Scared“.
Prancūzija, Serbija ir dar keletas šalių atlikėjus ir dainas „Eurovizijos“ finaliniam etapui išrenka uždaru būdu. Nacionalinio transliuotojo komisija iš atsiųstų paraiškų nusprendžia, kas turi atstovauti „Eurovizijoje“, o eiliniai žiūrovai neturi jokios įtakos.
Muzikos prodiuseriai Lauras Lučiūnas ir Stanislavas Stavickis-Stano į pokyčius žiūri gana skeptiškai, nes tokios „Eurovizijos“ atrankos, kokios yra dabar – šventė visai Lietuvai.
„Lietuvoje atranka yra būtina, nes ji duoda žiūrimumą ir apskritai kažkokį tai susidomėjimą“, – teigė L. Lučiūnas.
„Mano galva, mano subjektyvia nuomone, geriausias variantas yra demokratinis, kada mes renkame ir kada mes patys duodam žiūrovams išrinkti, kas važiuoja“, – antrino Stano.
Tačiau Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas žada, kad imsis pokyčių ir eurovizinius atrankos klausimus kels komiteto lygmeniu.
„Privatūs investitoriai ar kokie prodiuseriai galėtų suorganizuoti finansinius srautus, tai manau, kad bendrom jėgom mes galėtumėm pasiekti rezultatų“, – sakė politikas.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
