• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Neringos savivaldybės planai padidinti įvažiavimo rinkliavą nuo 10 iki 50 eurų šokiravo daugelį. Šis mokestis yra regresinis, o tai reiškia, kad labiausiai jį pajaus mažiausiai uždirbantys šalies keliautojai, kuriems atostogos Lietuvos pajūryje taptų dar mažiau įkandamos.

Neringos savivaldybės planai padidinti įvažiavimo rinkliavą nuo 10 iki 50 eurų šokiravo daugelį. Šis mokestis yra regresinis, o tai reiškia, kad labiausiai jį pajaus mažiausiai uždirbantys šalies keliautojai, kuriems atostogos Lietuvos pajūryje taptų dar mažiau įkandamos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Deja, panašu, kad būtent toks ir yra mokesčio didinimo tikslas. Neringos meras teigia, kad „Neringa visą laiką buvo brangesniųjų kurortas ir dabar daug kam tų turtingų žmonių pradeda nebepatikti, kaip sakyti, tie žmonės, kurie miega automobiliuose susimetę keturiese po 2,5 euro, atvyksta čia.” Paradoksalu, kad regresinio mokesčio didinimą pasiūlęs Neringos meras priklauso Lietuvos socialdemokratų partijai, kurios kiti nariai vis nerimsta dėl progresinių mokesčių.

REKLAMA

Tai – ne vienintelis nesusipratimas turistų apmokestinimo istorijoje. Kitas – įvažiavimo ir „pagalvės” mokesčių šalininkų argumentas, kad turistai naudojasi viešąja infrastruktūra ir nesumoka mokesčių. Tiesa ta, kad poilsio metu turistai įsigyja įvairių prekių ir paslaugų, taip sumokėdami pridėtinės vertės mokestį (PVM), akcizus. Taip pat ir kituose mokesčiuose (pelno, gyventojų pajamų ir kt.) yra ir turistų indėlis. Deja, kol nėra realios savivaldos, dauguma šių mokesčių net nepatenka į savivaldybės biudžetą. Priminsiu, kad vidutinį atlyginimą uždirbantis lietuvis per metus sumoka daugiau nei 6 100 eurų mokesčių.

REKLAMA
REKLAMA

„Pagalvės“ mokesčio reiktų atsisakyti

Kadangi nėra įvesta reali savivalda, vieni kurortai siekia papildyti savo biudžetus taikydami rinkliavą už įvažiavimą, kiti – „pagalvės” mokestį. Pasiūlytas mokesčio už įvažiavimą į Neringą dydis šokiruoja todėl, kad tai yra absoliuti suma. Tačiau ir kitur taikomas „pagalvės” mokesčio dydis nemenkas, jei įvertintume kiek realiai jo sumoka šeimos. Pavyzdžiui, Druskininkuose vienam žmogui jis sudaro 1 eurą už vieną naktį, tačiau keturių asmenų šeimai už savaitės poilsį susidaro reikšminga suma – 28 eurai.

Tad mokesčių turistai sumoka daug – bėda, kad tik maža jų dalis lieka savivaldybės biudžetuose. Todėl savivaldybės ir įvedinėja specialius mokesčius turistams. „Pagalvės” mokestis ir įvažiavimo į kurortus rinkliavos tik padidina jau dabar didelę mokesčių naštą, todėl jų reikėtų atsisakyti. Kurortinių savivaldybių nerimą dėl viešosios infrastruktūros galima būtų nuraminti ne didinant mokesčių naštą, bet įvedant tikrą savivaldą ir realiai užtikrinant, kad didesnė surinktų mokesčių dalis būtų skirta savivaldybių biudžetams. Mokesčių sistema turėtų būti kuo neutralesnė ir mažiau iškreipianti, o ne paremta tuo, kad vieni politikai nemėgsta turtingų, o kiti – neturtingų žmonių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų